- Titulinis
- Gyventojams
- Valstybinė kalba
Valstybinė kalba
VALSTYBINĖS KALBOS ĮSTATYMAS IR JO PRIEŽIŪRA
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Visos šalyje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus turi tvarkyti lietuvių kalba. Valstybinė kalba privaloma įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.
Įstatymas saugo valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, inicijuoja rūpinimąsi taisyklingos lietuvių kalbos prestižu, įpareigoja visuomenės informavimo priemones (spaudą, televiziją, radiją ir kt.), knygų ir kitų leidinių leidėjus laikytis taisyklingos lietuvių kalbos normų.
Įstatyme taip pat yra įteisinta valstybinės kalbos vartojimo kontrolė ir atsakomybė už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus. Ūkio subjektai tikrinami siekiant vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kalbos normų pažeidimų prevenciją, taip pat atskleisti ir ištirti šiuos pažeidimus. Įstatymo vykdymą kontroliuoja Valstybinė kalbos inspekcija. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 13 punktą valstybė yra perdavusi savivaldybėms valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkcijas. Ši kontrolė Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje vykdoma vadovaujantis Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje taisyklėmis, patvirtintomis Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. O1-1132 „Dėl Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių patvirtinimo“. Įsakymas paskelbtas Teisės aktų registre https://www.e-tar.lt/portal/lt/index (užregistruota TAR 2019-10-11, identifikacinis kodas 2019-16172) ir Jurbarko rajono savivaldybės interneto svetainės www.jurbarkas.lt skyriaus „Veiklos sritys“ dalyje „Valstybinė kalba“.
Jurbarko rajono savivaldybėje už valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolę, konsultacijas kalbos vartojimo klausimais yra atsakingas Savivaldybės administracijos Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistas Antanas Gvildys.
Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje taisyklės (atsisiųsti PDF)
- 2025 metų Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės ataskaita (atsisiųsti PDF)
-
2024 metų Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės ataskaita (atsisiųsti PDF)
- 2023 metų Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės ataskaita (atsisiųsti PDF)
- 2022 metų Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės ataskaita (atsisiųsti PDF)
- 2021 metų Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės ataskaita (atsisiųsti PDF)
- 2020 metų Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės ataskaita (atsisiųsti PDF)
- 2019 metų Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės ataskaita (atsisiųsti PDF)
Naudingos nuorodos, konsultavimosi galimybės
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
- Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema
- Valstybinė kalbos inspekcija
- Terminų bankas
- Lietuvių kalbos žodynas
- Kanceliariniai kalbos patarimai
- Vietovardžiai
- Žodynai
Galima naudotis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku. Atsivertus interneto svetainę www.vlkk.lt reikėtų spustelėti nuorodą Konsultacijų bankas ir nurodytame laukelyje įrašyti žodį (arba jo dalį), kuris susijęs su kilusiu klausimu. Jei atsakymo nepavyktų rasti iš karto, jį galima pateikti atskirai – tereikia nurodyti savo elektroninio pašto adresą. Taip pat kalbos klausimais konsultuoja: Valstybinė lietuvių kalbos komisija (el. paštu [email protected] arba tel. (8 5) 272 4520), Savivaldybės kalbos tvarkytojas Antanas Gvildys (el. paštu [email protected] arba tel. 8 686 41 291.
Taisyklingiau vartokime vietovardžius
Pasitaiko, kad jų vartosena įvairuoja: parašoma Jokimiškių ir Jokymiškių (ši forma taisyklinga) k., Veleniškių ir Velėniškių (taisyklinga forma) k. ir kt. Jurbarko rajono vietovardžiai yra patvirtinti 1995 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 16. Norėdami pasitikslinti, ar taisyklinga pasirinkta vietovardžio forma, naudokitės šiuo sąrašu.
- Jurbarko rajono vietovardžių sąrašas
- Jurbarko krašto vietovardžiai – mūsų savastis
- Pasaulio vietovardžių vertimas į lietuvių kalbą ir vartosena
- A. Valotkos straipsnis „Kalbos kasdienybės. Žemės ir širdies kalba“ (pirmą kartą`paskelbta 2022 m. kovo 1 d. naujienų portale „Delfi.lt“)
- Jurbarko rajono savivaldybės 2026 m. Lietuvių kalbos dienų renginių planas
- Jurbarke posėdžiavo Lietuvių kalbos draugija
- Skirkime laiko gimtajai kalbai
-
Lietuvių kalbos dienų 2025 metų renginių planas (papildytas 2025 m. vasario 4 d.)
- Lietuvių kalbos dienų 2025 metų renginių planas
- Lietuvių kalbos dienų 2024 metų renginių planas
- Gimtajai kalbai dovanojama graži renginių puokštė
- Lietuvių kalbos dienų 2023 metų renginių planas
- Dalyvaukite konkurse „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“
- Dovana gimtajai kalbai – Lietuvių kalbos dienos
- Lietuvių kalbos dienų 2022 metų renginių planas
- Lietuvių kalbos dienų 2021 metų renginių planas (papildytas 2021 m. vasario 25 d.)
- Lietuvių kalbos dienų 2020 metų renginių planas
Jurbarko krašto kalbininkai (2008 m.)
Sukaktys:
- Petronėlė Bernadišienė – kraštietė, taisyklingiausiai mokėjusi ištarti ir sukirčiuoti lietuvių kalbos žodžius (2025 m.)
- Albina Bataitytė – nuoširdi gimtosios kalbos sergėtoja (2025 m.)
-
Leonardas ir Vincentas Drotvinai – kruopštūs kalbos tyrinėtojai (2024 m.)
-
Prasmingi ir prisimintini Elzės Galnaitytės darbai (2024 m.)
- Petronėlė Bikulčienė – kalbininkė, puikiai suprantanti Lietuvių kalbos žodžių prasmę ir skambesį (2023 m.)
- Elena Grinaveckienė – geriausia jurbarkiškių šnektos žinovė (2023 m.)
- Prisimename Oną Matusevičiūtę, kuriai Dievas ir Likimas dovanojo galimybę surasti pirmuosius rašytinius lietuvių kalbos žodžius (2023 m.)
- Jonas Paulauskas – lietuvių tautos žodžių saugotojas (2023 m.)
- Antanas Balašaitis – žmogus, kuriam rūpi gimtosios kalbos praeitis, dabartis bei ateitis (2021 m.)
- Antanui Gailiui vertėjo darbas – didelė laimė (2021 m.)
- Jonas Macaitis – iš Dainių kaimo kilęs mūsų krašto kalbininkas (2021 m.)
- Didis Jurbarko krašto sūnus Arnoldas Piročkinas visada tarp mūsų (2021 m.)
-
Tegul pagarba gimtajai kalbai mus vienija (2026 m. gegužės mėn.)
- Kodėl jurbarkiškiai savo tėvus ir kitus artimuosius tujina? (2025 m. spalio mėn. (straipsnis pirmą kartą buvo paskelbtas žurnale „Jurbarko laikas“ 2025 m. rugsėjo mėn.)
-
Gimtąją kalbą keičia jos vartotojai (2024 m. gruodžio mėn. (straipsnis pirmą kartą buvo paskelbtas laikraštyje „Šviesa“ 2024 m. gruodžio mėn.)
- Daug kalbų – viena Europa (2024 m. rugsėjo mėn.)
- Ė, ė – gi pasididžiuokime raide ė ir lietuviškai kalbančiaisiais! (2024 m. gegužės mėn.)
- a gutn tag, Europos kalbos! Rugsėjo 26-oji – Jūsų šventė! (2022 m. rugsėjo mėn.)
- Joninių proga – apie šventę ir vardus (2022 m. birželio mėn.)
- Paėjėkime iš kalbos praeities per dabartį į ateitį (2022 m. gegužės mėn.)
- Apie Lvivą, gurbučius, žabagarus ir visokias senybes bei naujadarybes... (2022 m. balandžio mėn. (straipsnis pirmą kartą buvo paskelbtas žurnale „Jurbarko laikas" 2022 m. kovo mėn.)
- Kas užkoduota jurbarkiškių šnektoje? (2021 m. gruodžio mėn. (straipsnis pirmą kartą buvo paskelbtas žurnale „Jurbarko laikas“ 2021 m. lapkričio mėn.)
- Esame stiprūs – mokame saugoti gimtąją kalbą (2021 m. gegužės mėn.)
- Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną minėdami... (2020 m. gegužės mėn.)
INFORMACIJA APIE VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS PAGRINDŲ EGZAMINUS
Valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai, taip pat tarnautojai ir pareigūnai, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.
Valstybinės kalbos mokėjimo egzaminą laiko asmenys, siekiantys gauti Lietuvos Respublikos pilietybę, ir kitakalbiai gyventojai, norintys patekti į valstybės tarnybą ar dirbti su asmenų aptarnavimu susijusį darbą. Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) paskelbtas Teisės aktų registre https://www.e-tar.lt/portal/lt/index (TAR identifikacinis kodas – 1031100NUTA00001688).
Apraše nurodyta, kad valstybinės kalbos mokėjimo egzaminas skirtas tam, kad būtų įvertinta, kaip kalbos vartotojas moka valstybinę kalbą. Egzamino metu nustatomas asmens valstybinės kalbos mokėjimo lygis pagal vieną iš trijų kategorijų (žemiausia – pirmoji, aukščiausia – trečioji), kurios atitinka Europos Tarybos A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius ir bendrą suaugusiųjų mokymo(si) bei vertinimo sistemą.
Pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma paslaugų teikimo, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams, jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti tipinių dokumentų formas (vairuotojai, rūbininkai, padavėjai, pardavėjai ir kiti prekybos darbuotojai, kiti ūkines ar technines funkcijas atliekantys darbuotojai ir panašiai).
Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos B ir C lygiams, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti tipinių dokumentų formas (išskyrus mokytojus, ugdančius valstybine kalba).
Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, pareigūnams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos A lygiui, valstybine kalba ugdantiems mokytojams, aviacijos specialistams, užtikrinantiems skrydžių saugą (skrydžių vadovams ir orlaivių įguloms), jūrų ir vidaus vandenų transporto specialistams, atsakingiems už krovinių ar keleivių ir bagažo vežimą (laivų, vežančių keleivius ir (ar) krovinius į (iš) Lietuvos Respublikos jūrų uostus (uostų), kapitonams arba bent vienam iš tokių laivų kapitonų padėjėjų, uostų kapitonams, locmanams), ir panašiai.
Apraše išaiškinta, kad įgijusiais trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją laikomi asmenys:
- įgiję pagrindinį, vidurinį, aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą lietuvių kalba;
- įgiję Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą tautinės mažumos kalba 1991 metais ar vėliau;
- Lietuvos Respublikoje baigę užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų švietimo programas, jeigu buvo mokoma valstybinės kalbos;
- įgiję vidurinį išsilavinimą užsienyje veikiančioje švietimo įstaigoje, jeigu buvo mokomasi lietuvių kalba arba mokoma lietuvių kalbos;
- išlaikę mokyklos baigimo ar brandos egzaminą, įrodantį valstybinės kalbos mokėjimą.
Asmenims, kurie Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo okupacijų, valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos vienerius metus nuo jų grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos.
Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų datas nustato Nacionalinė švietimo agentūra.
Informaciją apie valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus teikia, egzaminus vykdo, prašymus laikyti egzaminus priima ir pažymėjimus išduoda valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos. Viena iš jų dirba Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje (Vydūno g. 15, Jurbarkas, tel. (8 447) 72 562, el. paštas [email protected]).
Privalomosios ir pasirenkamosios skyrybos taisyklės.Vadovaujamasi lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis, patvirtintomis 2019 m. lapkričio 7 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu Nr. N-8 (178) „Dėl lietuvių kalbos skyrybos taisyklių“.
Įmonių (juridinių asmenų) pavadinimų sudarymas ir registravimas. Įmonių pavadinimų sudarymas apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 str. „Juridinio asmens pavadinimo sudarymas“. Vadovaujamasi 2004 m. vasario 2 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos priimtu nutarimu Nr. N-2 (91) „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo“. Juridiniai asmenys, prieš registruodami pavadinimą Juridinių asmenų registre, turi Juridinių asmenų pavadinimų paieškoje pasitikrinti, ar pageidaujamas pavadinimas nėra tapatus įregistruotų juridinių asmenų ar laikinai į Juridinių asmenų registrą įrašytiems pavadinimams. Taip pat būtina pasitikrinti, ar pavadinimas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktus. Kad būtų išvengta netinkamo įmonės pavadinimo sukūrimo (keitimo) ir įregistravimo, rekomenduojama dėl pavadinimų nemokamai konsultuotis su Valstybinė lietuvių kalbos komisija el. paštu [email protected], telefonu (8 5) 272 4520 arba užduoti klausimą raštu per Kalbos konsultacijų banką. Ar pavadinimas atitinka kitus reikalavimus ir gali būti naudojamas steigiant naują juridinį asmenį ar keičiant jo pavadinimą, nustato Registrų centras po to, kai bus pateiktas prašymas dėl pavadinimo įrašymo į Juridinių asmenų registrą.
Išorinės reklamos įrengimo taisyklės. Patvirtintos Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 30 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4–670 „Dėl išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (naujausia redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 4-371). Taisyklės vienodos visose savivaldybėse. Jurbarko rajono savivaldybėje 2018 m. birželio 29 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. O1-736 „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą Jurbarko rajono savivaldybėje išdavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą Jurbarko rajono savivaldybėje išdavimo tvarkos aprašas. Atkreiptinas dėmesys, kad reklamos projektas visais atvejais turi būti raštiškai suderintas su Savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoju ir vyriausiuoju architektu. 2005 m. balandžio 13 d. kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-138 „Dėl reklamos kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose įrengimo taisyklių patvirtinimo“ nustato išorinės reklamos įrengimo reikalavimus kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose bei apsaugos zonose. Jomis vadovaujasi reklaminės veiklos subjektai bei reklamos kontrolę vykdančios institucijos. Reklamos projektai derinami su Savivaldybės administracijos paveldosaugos specialistu bei savivaldybės kalbos tvarkytoju.
Seniūnaitijų ir seniūnaičių pareigų pavadinimų sudarymas. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2012 m. vasario 2 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-1 patvirtino rekomendaciją „Dėl seniūnaitijų pavadinimų sudarymo ir rašymo“. Šioje rekomendacijoje nurodyta, kad, rašant seniūnaitijų pavadinimus, kabutės nevartotinos. Pavadinimus rekomenduojama sudaryti su gausiausios pagal gyventojų skaičių ar reikšmingiausios gyvenamosios vietos vardu. Seniūnaičio pareigų pavadinime nereikia vartoti žodžio seniūnaitija, pvz.: Jurbarko miesto seniūnaičiai, Algirdo–Gedimino g. seniūnaitis, Centro seniūnaitė.
Bendrieji rašto kultūros dalykai. 2006 m. administracijos direktoriaus įsakymu Nr.O1-461 „Dėl viešosios kalbos taisyklingumo Jurbarko rajone“ Savivaldybės administracijos padalinių vedėjai, seniūnai, rajono įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai įpareigoti laikytis viešosios kalbos taisyklingumo reikalavimų: skelbti tik taisyklingus vidaus ir išorės užrašus, reklaminius užrašus derinti su Savivaldybės administracijos architektu ir kalbos tvarkytoju, vartoti taisyklingas vietovardžių ir gatvėvardžių formas, spausdinti tik gerai parengtus lankstinukus, redaguotus leidinius ir kt.
-
-
Patarimai tiems, kurie nori parengti gerus dokumentus (paskelbta 2025 gruodžio 9 d.)
- Ar interneto svetainė yra įstaigos įvaizdžio dalis? (paskelbta 2025 m. birželio 17 d.)
- Patarimai konditeriams „Kalbėkime skaniai!" (Valstybinės kalbos inspekcijos metodinė medžiaga)
- Viešieji užrašai (Valstybinės kalbos inspekcijos metodinė medžiaga)
- Aiškinamųjų sakinio dalių skyryba
- Dalyvinių, pusdalyvinių ir padalyvinių aplinkybių skyryba
- Įterpinių, įspraudų ir modalinių žodžių skyryba
- Kreipinių skyryba
- Lyginamųjų posakių skyryba
- Pažyminių skyryba
Prijungiamųjų, sujungiamųjų ir bejungtukių sakinių skyryba - Skyrybos ženklų vartojimas
- Vienarūšių sakinio dalių skyryba
- Reikalų raštų kalbos patarimai
- Taisyklingas švenčių ir renginių pavadinimų rašymas
-
Čia rasite straipsnių ir žinučių, skirtų pasitikrinti lietuvių kalbos mokėjimo žinias, rasti atsakymą į vieną ar kitą neaiškų klausimą, sužinoti šiek tiek kalbos naujovių. Juk tikrai malonu kalbėti ir rašyti taisyklingiau!
- KOKIOS YRA PANELINĖS DISKUSIJOS? (paskelbta 2026 m. gegužės 25 d.)
-
KAS YRA JUBILIEJUS IR KĄ MES ŠVENČIAME – JUBILIEJŲ AR SUKAKTĮ? (paskelbta 2026 m. kovo 16 d.)
-
KADA UŽDĖTI IR NUIMTI? (paskelbta 2026 m. vasario 9 d.)
-
KADA „NĖ“, O KADA „NEI“? (paskelbta 2025 m. lapkričio 21 d.)
-
KAIP RAŠYTI NELIETUVIŠKUS ŽODŽIŲ DĖMENIS IR NEKAITOMUS KITŲ KALBŲ ŽODŽIUS? (paskelbta 2025 m. rugsėjo 16 d.)
-
AR GALI BŪTI PILNOS KELNĖS IR PILNAI ĮVYKDYTAS BIUDŽETAS? (paskelbta 2025 m. birželio 30 d.)
- VADOVAUJAMĖS AR REMIAMĖS TEISĖS AKTAIS? (paskelbta 2025 m. birželio 6 d.)
-
KAIP DOKUMENTUOSE RAŠYTI INFORMACIJĄ APIE ELEKTRONINIUS ADRESUS IR PAVADINIMUS? (paskelbta 2024 m. lapkričio 7 d.)
-
AR AUKŠČIAU GALI BŪTI PIRMIAU, O ŽEMIAU – TOLIAU? (paskelbta 2024 m. rugsėjo 30 d.)
-
KĄ GALIMA RASTI TAME TARPE IR KĄ SUSKAIČIUOTI TAME SKAIČIUJE? (paskelbta 2024 m. balandžio 26 d.)
-
KOKIOS ŽODŽIO DONACIJA PRASMĖS? (paskelbta 2024 m. kovo 5 d.)
-
JURBARKIŠKIAI AR JURBARKIEČIAI? O GAL JURBARKINIAI AR JURBARKĖNAI? (paskelbta 2023 m. spalio mėn. 23 d.)
-
KAIP RAŠYTI, KAI SAKINYJE ŠALIA ATSIDURIA DAUG ĮVAIRIŲ, O KARTAIS IR VIENODŲ SKYRYBOS ŽENKLŲ? (paskelbta 2023 m. gruodžio 18 d.)
-
KADA VIETOJ JUNGTUKO IR VARTOTI JUNGTUKĄ BEI? (paskelbta 2023 m. birželio 26 d.)
-
KADA TEKSTE VARTOTI PASVIRĄJĮ BRŪKŠNĮ? (paskelbta 2023 m. gegužės 10 d.)
-
KADA VARTOTI ŽODŽIUS MINĖTAS IR PASTARASIS?(paskelbta 2023 m. sausio 26 d.
-
AR GALIMA KOMPIUTERĮ MORALIAI SUDĖVĖTI? (paskelbta 2022 m. gruodžio 1 d.)
-
AR BŪTINAI TURIME VARTOTI ŽODŽIUS VEBINARAS ARBA VIDEOKONFERENCIJA? (paskelbta 2022 m. lapkričio 10 d.)
-
KAIP KREIPIESI, MIELASIS SKAITYTOJAU, RAŠYDAMAS KVIETIMĄ ARBA SVEIKINIMĄ? (paskelbta 2022 m. spalio 7 d.)
-
AR REIKIA KABINĖTIS PRIE KABUČIŲ? (paskelbta 2022 m. rugsėjo 2 d.)
-
AR GERAI ĮREGISTRUOJAMI IR UŽRAŠOMI JURIDINIŲ ASMENŲ PAVADINIMAI? (paskelbta 2022 m. birželio 6 d.)
-
AR VISADA TINKAMAI TEKSTE PAVARTOJAME PASVIRĄJĮ BRŪKŠNĮ? (paskelbta 2022 m. balandžio 28 d.)
-
KAS LEMIA ŽODŽIO ĮTAKOJA VARTOJIMĄ? (paskelbta 2022 m. kovo 28 d.)
-
KIJEVAS AR KYJIVAS, KRIVOJ ROGAS AR KRYVYJ RIHAS, LUGANSKAS AR LUHANSKAS? (paskelbta 2022 m. kovo 3 d.)
-
AR MOKAME TRUMPINTI ŽODŽIUS, VARTOTI SANTRUMPAS? (paskelbta 2021 m. lapkričio 24 d.)
-
KOKIAS KLAIDAS DAŽNIAUSIAI PADAROME RENGDAMI DOKUMENTUS? (paskelbta 2021 m. spalio 19 d.)
-
AR GALIMA VARTOTI ŽODŽIUS SEKANTIS IR APLAMAI? (paskelbta 2021 m. rugsėjo 21 d.)
-
KADA RAŠOME BRŪKŠNĮ, O KADA – BRŪKŠNELĮ? (paskelbta2021 m. rugpjūčio 13 d.)
-
AR LIETUVIŲ KALBĄ REIKIA MOKĖTI, AR ŽINOTI? (paskelbta 2021 m. liepos 13 d.)
-
KAIP TIESIOGINĘ KALBĄ PAKEISTI NETIESIOGINE KALBA? (paskelbta 2021 m. birželio 28 d.)
-
AR JAU BUVOTE SUSITIKĘ SU ABIKOJAIS IR VAKCINOLJĖ? (paskelbta 2021 m. birželio 16 d.)
-
KAS: INFLUENCERIAI AR ĮTIKINĖTOJAI, BLOGERIAI AR TINKLARAŠTININKAI? (paskelbta 2021 m. birželio 3 d.)
-
AR GALIMA SAKYTI IR RAŠYTI: GŪGLAS, FEISBUKAS, TVITERIS, INSTAGRAMAS? (paskelbta 2021 m. gegužės 26 d.)
-
KUR BUVOME – JÙRBARKE, JURBÁRKE AR JURBARKÈ? KUR VAŽIUOSIME – Į SMALININKÙS AR SMALINIÑKUS? (paskelbta 2021 m. gegužės 21 d.)