AR LIETUVIŲ KALBĄ REIKIA MOKĖTI, AR ŽINOTI?
2021-07-13  
 
Šį kartą į pateiktą klausimą tikriausiai daugelis jau turi vienokį ar kitokį atsakymą. Taigi – ar mokame, ar žinome lietuvių kalbą? Bet visgi verta užmesti akį į šiame straipsnyje pateiktą žiupsnelį sakinių, kuriuose jurbarkiškiai gana dažnai įrodo, kad... Visi rinkinio „Kad mūsų kalba būtų taisyklingesnė“ straipsniai skelbiami savivaldybės interneto svetainės www.jurbarkas.lt skyriuje „Valstybinė kalba“ (žr.: Veiklos sritys → Valstybinė kalba →  Kalbėkime ir rašykime taisyklingiau). 

Taigi, mes žinome, kad Europoje yra vartojamos retoromanų, katalonų, sorbų, liuksemburgiečių ir kitos kalbos, bet mokame lietuvių, o kai kurie ir anglų, vokiečių, lenkų, latvių, lotynų, jidiš, esperanto ar kitas kalbas bei galime jomis susikalbėti.Atsakymas labai paprastas – ir žinoti, ir mokėti! Užsieniečiams vertėtų bent žinoti, kad tokia kalba yra. O mes, lietuviai ir Lietuvoje nuolat gyvenantys kitų tautų žmonės, turėtume ją mokėti ir sugebėti ja naudotis.

 

Kalbai (kalbėjimui) kartais neigiamos įtakos daro kitos kalbos. Todėl, norėdami dar geriau mokėti lietuvių kalbą, atkreipkime dėmesį į Jurbarko krašte gana dažnai dėl svetimų kalbų įtakos netinkamai pasakomas ar užrašomas mintis. Ir pabandykime jas pataisyti. Taigi žinokime, kad: 
 

Dabar įpusėjo ne du tūkstantis dvidešimt pirmieji, o du tūkstančiai dvidešimt pirmieji metai.

Geriau perplaukti Jurbarko karjerą, negu praplaukti pro šalį.

Informacija ne patalpinama, o įkeliama (įdedama) į interneto svetainę, paskelbiama laikraštyje ar interneto svetainėje.

Kainos gali būti ne pakankamai, o labai (gana) didelės.

Ligonį reikia vežti ne į medpunktą, o į medicinos punktą (ligoninę, kliniką, sveikatos priežiūros centrą).

Mokiniai sugrįš ne į atremontuotą gimnaziją, o į suremontuotą (atnaujintą) gimnaziją.

Ne Jurbarko kraštas gausus miškais, o Jurbarko krašte gausu miškų.

Ne kas liečia miesto tvarką, o dėl miesto tvarkos reikia pagirti „Jurbarko komunalininką“.

Nuomonės formuotojai ne įtakoja, o veikia sprendimus (daro įtaką sprendimams).

Orai atvės ne kitos savaitės bėgyje, o kitą savaitę.

Prisipažįstame ne meilėje, o meilę arba kad mylime.

Reikia skiepytis nuo viruso, o ne prieš virusą.

Rudeniop Smalininkų ir Viešvilės miškuose galėsime rinkti ne makavykus, voveruškas ir zelionkas, o šilbaravykius, voveraites ir žaliuokes.

Sąskaitos bankuose ne aptarnaujamos, o tvarkomos.

Sunku ne pernešti, o ištverti didelį karštį.

Susirašinėjame ne e-mailu, o elektroniniu paštu.

Virusai būna atsparūs ne prieš vaistus, o vaistams.

Vykdami poilsiauti pasiimkime ne grilius, o kepsnines.

Žinios vertinamos pagal dešimtbalę sistemą, o ne dešimtbalėje sistemoje.

Žmonės atostogauja, o ne yra atostogose (išeina ne atostogoms, o atostogų (atostogauti).

                     

Na, o pabaigai – reklama:  
 

Kai prieš akis neturime laikraščio, knygos ar kitų informacijos pateikimo priemonių (kompiuterių, skaityklių, telefonų...), nesakykime aš skaitau, nes tuomet mes tik manome (esame įsitikinę, esame tos nuomonės), kad įdomu ir verta perskaityti tuos straipsnelius apie kalbą.

 

 

 

Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Gvildys

                     

 
  Atgal

   EN  ⁄ 

DE      PL 
Spausdinti

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖ
 Posėdžių archyvas
 ► SAVIVALDYBĖS TARYBA
 ► RENGINIAI
 ► COVID-19 INFORMACIJA
AR LIETUVIŲ KALBĄ REIKIA MOKĖTI, AR ŽINOTI?
2021-07-13  
 
Šį kartą į pateiktą klausimą tikriausiai daugelis jau turi vienokį ar kitokį atsakymą. Taigi – ar mokame, ar žinome lietuvių kalbą? Bet visgi verta užmesti akį į šiame straipsnyje pateiktą žiupsnelį sakinių, kuriuose jurbarkiškiai gana dažnai įrodo, kad... Visi rinkinio „Kad mūsų kalba būtų taisyklingesnė“ straipsniai skelbiami savivaldybės interneto svetainės www.jurbarkas.lt skyriuje „Valstybinė kalba“ (žr.: Veiklos sritys → Valstybinė kalba →  Kalbėkime ir rašykime taisyklingiau). 

Taigi, mes žinome, kad Europoje yra vartojamos retoromanų, katalonų, sorbų, liuksemburgiečių ir kitos kalbos, bet mokame lietuvių, o kai kurie ir anglų, vokiečių, lenkų, latvių, lotynų, jidiš, esperanto ar kitas kalbas bei galime jomis susikalbėti.Atsakymas labai paprastas – ir žinoti, ir mokėti! Užsieniečiams vertėtų bent žinoti, kad tokia kalba yra. O mes, lietuviai ir Lietuvoje nuolat gyvenantys kitų tautų žmonės, turėtume ją mokėti ir sugebėti ja naudotis.

 

Kalbai (kalbėjimui) kartais neigiamos įtakos daro kitos kalbos. Todėl, norėdami dar geriau mokėti lietuvių kalbą, atkreipkime dėmesį į Jurbarko krašte gana dažnai dėl svetimų kalbų įtakos netinkamai pasakomas ar užrašomas mintis. Ir pabandykime jas pataisyti. Taigi žinokime, kad: 
 

Dabar įpusėjo ne du tūkstantis dvidešimt pirmieji, o du tūkstančiai dvidešimt pirmieji metai.

Geriau perplaukti Jurbarko karjerą, negu praplaukti pro šalį.

Informacija ne patalpinama, o įkeliama (įdedama) į interneto svetainę, paskelbiama laikraštyje ar interneto svetainėje.

Kainos gali būti ne pakankamai, o labai (gana) didelės.

Ligonį reikia vežti ne į medpunktą, o į medicinos punktą (ligoninę, kliniką, sveikatos priežiūros centrą).

Mokiniai sugrįš ne į atremontuotą gimnaziją, o į suremontuotą (atnaujintą) gimnaziją.

Ne Jurbarko kraštas gausus miškais, o Jurbarko krašte gausu miškų.

Ne kas liečia miesto tvarką, o dėl miesto tvarkos reikia pagirti „Jurbarko komunalininką“.

Nuomonės formuotojai ne įtakoja, o veikia sprendimus (daro įtaką sprendimams).

Orai atvės ne kitos savaitės bėgyje, o kitą savaitę.

Prisipažįstame ne meilėje, o meilę arba kad mylime.

Reikia skiepytis nuo viruso, o ne prieš virusą.

Rudeniop Smalininkų ir Viešvilės miškuose galėsime rinkti ne makavykus, voveruškas ir zelionkas, o šilbaravykius, voveraites ir žaliuokes.

Sąskaitos bankuose ne aptarnaujamos, o tvarkomos.

Sunku ne pernešti, o ištverti didelį karštį.

Susirašinėjame ne e-mailu, o elektroniniu paštu.

Virusai būna atsparūs ne prieš vaistus, o vaistams.

Vykdami poilsiauti pasiimkime ne grilius, o kepsnines.

Žinios vertinamos pagal dešimtbalę sistemą, o ne dešimtbalėje sistemoje.

Žmonės atostogauja, o ne yra atostogose (išeina ne atostogoms, o atostogų (atostogauti).

                     

Na, o pabaigai – reklama:  
 

Kai prieš akis neturime laikraščio, knygos ar kitų informacijos pateikimo priemonių (kompiuterių, skaityklių, telefonų...), nesakykime aš skaitau, nes tuomet mes tik manome (esame įsitikinę, esame tos nuomonės), kad įdomu ir verta perskaityti tuos straipsnelius apie kalbą.

 

 

 

Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Gvildys

                     

 
  Atgal

Gyventojus priima:
 
Jurbarko rajono savivaldybės meras
Skirmantas Mockevičius
ketvirtadieniais 10-12 val.

Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojas
Petras Vainauskas
trečiadieniais 10-12 val. 
  
Administracijos direktorius
Raimundas Bastys
antradieniais 10-12 val.
 

 
 
Jurbarko rajono savivaldybės
žemėlapiai
 

 

 

 

Jurbarko krašto turistiniai maršrutai

 


JURBARKO RAJONO
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Dariaus ir Girėno g. 96, 74187 Jurbarkas,
tel. (8 447) 70 153,  el.p. info@jurbarkas.lt
 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 188713933

© Jurbarko rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos

Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.