DĖL GALIMO POTVYNIO GYVENTOJŲ PRAŠOMA ELGTIS ATSAKINGAI IR BŪTI PASIRUOŠUS
2021-02-23  
 

2020 m. vasario 23 d. įvyko Jurbarko rajono ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame aptartas pasiruošimas potvynio pavojui.


Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus posėdžio pradžioje apžvelgė 2010 m. vykusį potvyni ir jo metu įgytą patirtį. Kovo 23 d. Nemuno upėje ties Raudone susidarė pirmosios ledo sangrūdos ir vandens lygis ėmė sparčiai kilti. Kovo 24 d. vandens lygis pradėjo kilti ties Jurbarku, buvo apsemtos arčiau upės įsikūrusios sodybos Greičiuose, Molynės kaime, apsemta dalis Kauno bei Tilžės gatvių Jurbarko mieste, buvo apsemta turgaus aikštė ir pan. Pavojus buvo kilęs ir Smalininkuose bei Viešvilėje esančioms sodyboms. Rizikingose zonose gyvenantys žmonės apie potvynio pavojų individualiai buvo informuojami, apsemtiems namų ūkiams buvo teikiama pagalba. Kovo 27 d., po maždaug 4 dienų nuo potvynio pradžios, ledų sangrūdos pajudėjo ir vandens lygis pradėjo sparčiai sekti.

 

Š. m. vasario 22 d. Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai atliko ledo storio matavimus Nemuno upėje. Šiuo metu ledo storis Nemuno upės viduryje ties Pilies I kaimu siekia 15 cm, ties Molyne maždaug 30 cm, ledo storis prie Jurbarko ir Greičių sodų yra apie 20 cm. Palyginus 2010 m. ledo storis Nemuno upėje Jurbarko rajone vidutiniškai siekė apie 50 ir daugiau cm. Dėl šios priežasties tokio pat didelio potvynio šiemet tikėtis daug prielaidų nėra, tačiau gamta vis tik gali būti nenuspėjama.

 

Svarbus dėmesys posėdžio metu atkreiptas į gyventojų, kurie potvynio metu artinasi prie nestabilaus ledo saugumą. Ledas upėje yra nestabilus ir pradėjęs judėti yra labai pavojingas. Jurbarko rajone veikiančios tarnybos numato reguliariai tikrinti gausiau žmonių lankomas vietas prie Nemuno ir juos įspėti.

 

Žmonės, gyvenantys rizikingose zonose rajono seniūnijų specialistų apie pavojų bus įspėjami individualiai. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai taip pat vyks į rizikingas vietas bei informuos gyventojus, kaip reikia pasiruošti galimam potvyniui bei užtikrinti laikomų gyvulių saugumą. Atkreiptas dėmesys, kad esant situacijai, kuomet reikalinga gyventojų evakuacija, būtina pasirūpinti naminių gyvūnų saugumu.

 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vedėja Jolita Lapėnienė atkreipė dėmesį, kad  paviršiniam vandeniui patekus į geriamojo vandens šulinius, jis tampa netinkamas naudoti. Esant dideliam potvyniui, reikėtų laikinai pasirūpinti geriamojo vandens atsargomis, o potvyniui pasibaigus, šulinius būtina išvalyti ir ištirti vandens kokybę.

 

Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius pabrėžė, kad esant net mažiausiai potvynio tikimybei, privaloma atsakingai ruoštis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad šiųmetis potvynis gali prilygti 2010 m. vykusiai stichijai, kai 3 savivaldybės (Kauno rajono, Panevėžio rajono, Tauragės rajono) paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas, dar 3 savivaldybės (Šilutės rajono, Pagėgių rajono, Joniškio rajono) nustatė ekstremalųjį įvykį, Šakių rajono savivaldybė paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl Gelgaudiškyje užlietos miesto vandenvietės, kai nutrūko geriamojo vandens tiekimas 2123 gyventojams.

 

Pasak specialistų, tą padaryti visų pirma turėtų rizikingose vietose gyvenantys žmonės. Būtina pasirūpinti, kad rūsiuose laikomi maisto produktai nebūtų apsemti, kad laikomi gyvuliai laiku būtų perkelti į aukščiau esančias vietas, o svarbiausia sekti informaciją ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu.

 

 

Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pataria kaip išvengti potvynio pavojų


 

Geriausias būdas apsisaugoti pačiam ir apsaugoti savo šeimą yra laiku evakuotis iš teritorijos, kuriai gresia potvynio pavojus, potvyniui dar neprasidėjus. Labai svarbu žinoti, iš kur ir kaip gauti informaciją apie artėjantį pavojų, todėl gyventojams patariama:

 

  • Klausytis orų ir potvynių prognozių, kitų informacinių pranešimų per respublikines ir vietines žiniasklaidos priemones, skaityti internetinius puslapius;

 

  • Išsiaiškinti, ar gyvenamojoje (darbo) vietoje veikia gyventojų perspėjimo sirenomis sistema, t. y. ar girdėsis sirenų gausmas, jei jos bus naudojamos perspėjant apie potvynio pavojų. Kilus neaiškumui dėl informacijos gavimo, kreiptis į seniūnijos darbuotojus ar savivaldybės administracijos civilinės saugos specialistus.

 

  • Pasirūpinti, kad mobilusis telefonas priimtų korinio transliavimo pranešimus (perspėjimo ir informavimo pranešimus apie gresiantį pavojų).

 

  • Kad būtų gaunami korinio transliavimo pranešimai, telefonuose turi būti aktyvinta šių pranešimų priėmimo funkcija. Aktyvinimo instrukcija pateikiama interneto svetainėje http://gpis.vpgt.lt/

 

  • Pagalvoti, kaip gauti informaciją, jei nutrūks elektros tiekimas. Turėti nešiojamąjį radijo imtuvą, atsarginį maitinimo šaltinį tiek radijo imtuvui, tiek mobiliajam telefonui.

 

  • Planuoti saugiausius evakavimo kelius, transporto priemones ir vietą, kurioje laikinai apsigyvens. Numatyti alternatyvius evakavimo kelius, jei pagrindiniai bus užblokuoti. Susipažinti su savivaldybės administracijos planuojamais gyventojų evakavimo maršrutais iš potvynio teritorijos.

 

  • Parengti automobilį (patikrinti techninę būklę, pripildyti kuro baką). Maisto, drabužių atsargas, dokumentų kopijas ir kitus būtiniausius daiktus laikyti automobilyje.

 

  • Informuoti seniūnijos darbuotojus ar savivaldybės administracijos civilinės saugos specialistus, jeigu evakuotis savo transportu neturi galimybių ir jeigu reikalinga laikina apgyvendinimo vieta (ypač jei šeimoje yra asmenų su negalia, ligonių ar mažamečių vaikų).

 

  • Saugoti savo turtą, paruošti namus galimam užtvindymui. Užsandarinti pamatus, pusrūsių, cokolinių aukštų langus, duris ir kitas ertmes, pro kurias vanduo gali patekti į patalpas. Tam naudoti smėlio maišus, vandeniui nepralaidžius skydus ir kitas galimas priemones. Išvalyti visus vandens nubėgimo latakus, vandens surinkimo šulinius. Baldus, kitas vertybes, dokumentus perkelti į saugias (aukštesnes) vietas.
 
  Atgal

   EN

 /  DE
Spausdinti

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖ
 Posėdžių archyvas
 ► SAVIVALDYBĖS TARYBA ◄
 ► RENGINIAI ◄
 ► COVID-19 INFORMACIJA ◄
DĖL GALIMO POTVYNIO GYVENTOJŲ PRAŠOMA ELGTIS ATSAKINGAI IR BŪTI PASIRUOŠUS
2021-02-23  
 

2020 m. vasario 23 d. įvyko Jurbarko rajono ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame aptartas pasiruošimas potvynio pavojui.


Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus posėdžio pradžioje apžvelgė 2010 m. vykusį potvyni ir jo metu įgytą patirtį. Kovo 23 d. Nemuno upėje ties Raudone susidarė pirmosios ledo sangrūdos ir vandens lygis ėmė sparčiai kilti. Kovo 24 d. vandens lygis pradėjo kilti ties Jurbarku, buvo apsemtos arčiau upės įsikūrusios sodybos Greičiuose, Molynės kaime, apsemta dalis Kauno bei Tilžės gatvių Jurbarko mieste, buvo apsemta turgaus aikštė ir pan. Pavojus buvo kilęs ir Smalininkuose bei Viešvilėje esančioms sodyboms. Rizikingose zonose gyvenantys žmonės apie potvynio pavojų individualiai buvo informuojami, apsemtiems namų ūkiams buvo teikiama pagalba. Kovo 27 d., po maždaug 4 dienų nuo potvynio pradžios, ledų sangrūdos pajudėjo ir vandens lygis pradėjo sparčiai sekti.

 

Š. m. vasario 22 d. Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai atliko ledo storio matavimus Nemuno upėje. Šiuo metu ledo storis Nemuno upės viduryje ties Pilies I kaimu siekia 15 cm, ties Molyne maždaug 30 cm, ledo storis prie Jurbarko ir Greičių sodų yra apie 20 cm. Palyginus 2010 m. ledo storis Nemuno upėje Jurbarko rajone vidutiniškai siekė apie 50 ir daugiau cm. Dėl šios priežasties tokio pat didelio potvynio šiemet tikėtis daug prielaidų nėra, tačiau gamta vis tik gali būti nenuspėjama.

 

Svarbus dėmesys posėdžio metu atkreiptas į gyventojų, kurie potvynio metu artinasi prie nestabilaus ledo saugumą. Ledas upėje yra nestabilus ir pradėjęs judėti yra labai pavojingas. Jurbarko rajone veikiančios tarnybos numato reguliariai tikrinti gausiau žmonių lankomas vietas prie Nemuno ir juos įspėti.

 

Žmonės, gyvenantys rizikingose zonose rajono seniūnijų specialistų apie pavojų bus įspėjami individualiai. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai taip pat vyks į rizikingas vietas bei informuos gyventojus, kaip reikia pasiruošti galimam potvyniui bei užtikrinti laikomų gyvulių saugumą. Atkreiptas dėmesys, kad esant situacijai, kuomet reikalinga gyventojų evakuacija, būtina pasirūpinti naminių gyvūnų saugumu.

 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vedėja Jolita Lapėnienė atkreipė dėmesį, kad  paviršiniam vandeniui patekus į geriamojo vandens šulinius, jis tampa netinkamas naudoti. Esant dideliam potvyniui, reikėtų laikinai pasirūpinti geriamojo vandens atsargomis, o potvyniui pasibaigus, šulinius būtina išvalyti ir ištirti vandens kokybę.

 

Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius pabrėžė, kad esant net mažiausiai potvynio tikimybei, privaloma atsakingai ruoštis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad šiųmetis potvynis gali prilygti 2010 m. vykusiai stichijai, kai 3 savivaldybės (Kauno rajono, Panevėžio rajono, Tauragės rajono) paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas, dar 3 savivaldybės (Šilutės rajono, Pagėgių rajono, Joniškio rajono) nustatė ekstremalųjį įvykį, Šakių rajono savivaldybė paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl Gelgaudiškyje užlietos miesto vandenvietės, kai nutrūko geriamojo vandens tiekimas 2123 gyventojams.

 

Pasak specialistų, tą padaryti visų pirma turėtų rizikingose vietose gyvenantys žmonės. Būtina pasirūpinti, kad rūsiuose laikomi maisto produktai nebūtų apsemti, kad laikomi gyvuliai laiku būtų perkelti į aukščiau esančias vietas, o svarbiausia sekti informaciją ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu.

 

 

Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pataria kaip išvengti potvynio pavojų


 

Geriausias būdas apsisaugoti pačiam ir apsaugoti savo šeimą yra laiku evakuotis iš teritorijos, kuriai gresia potvynio pavojus, potvyniui dar neprasidėjus. Labai svarbu žinoti, iš kur ir kaip gauti informaciją apie artėjantį pavojų, todėl gyventojams patariama:

 

  • Klausytis orų ir potvynių prognozių, kitų informacinių pranešimų per respublikines ir vietines žiniasklaidos priemones, skaityti internetinius puslapius;

 

  • Išsiaiškinti, ar gyvenamojoje (darbo) vietoje veikia gyventojų perspėjimo sirenomis sistema, t. y. ar girdėsis sirenų gausmas, jei jos bus naudojamos perspėjant apie potvynio pavojų. Kilus neaiškumui dėl informacijos gavimo, kreiptis į seniūnijos darbuotojus ar savivaldybės administracijos civilinės saugos specialistus.

 

  • Pasirūpinti, kad mobilusis telefonas priimtų korinio transliavimo pranešimus (perspėjimo ir informavimo pranešimus apie gresiantį pavojų).

 

  • Kad būtų gaunami korinio transliavimo pranešimai, telefonuose turi būti aktyvinta šių pranešimų priėmimo funkcija. Aktyvinimo instrukcija pateikiama interneto svetainėje http://gpis.vpgt.lt/

 

  • Pagalvoti, kaip gauti informaciją, jei nutrūks elektros tiekimas. Turėti nešiojamąjį radijo imtuvą, atsarginį maitinimo šaltinį tiek radijo imtuvui, tiek mobiliajam telefonui.

 

  • Planuoti saugiausius evakavimo kelius, transporto priemones ir vietą, kurioje laikinai apsigyvens. Numatyti alternatyvius evakavimo kelius, jei pagrindiniai bus užblokuoti. Susipažinti su savivaldybės administracijos planuojamais gyventojų evakavimo maršrutais iš potvynio teritorijos.

 

  • Parengti automobilį (patikrinti techninę būklę, pripildyti kuro baką). Maisto, drabužių atsargas, dokumentų kopijas ir kitus būtiniausius daiktus laikyti automobilyje.

 

  • Informuoti seniūnijos darbuotojus ar savivaldybės administracijos civilinės saugos specialistus, jeigu evakuotis savo transportu neturi galimybių ir jeigu reikalinga laikina apgyvendinimo vieta (ypač jei šeimoje yra asmenų su negalia, ligonių ar mažamečių vaikų).

 

  • Saugoti savo turtą, paruošti namus galimam užtvindymui. Užsandarinti pamatus, pusrūsių, cokolinių aukštų langus, duris ir kitas ertmes, pro kurias vanduo gali patekti į patalpas. Tam naudoti smėlio maišus, vandeniui nepralaidžius skydus ir kitas galimas priemones. Išvalyti visus vandens nubėgimo latakus, vandens surinkimo šulinius. Baldus, kitas vertybes, dokumentus perkelti į saugias (aukštesnes) vietas.
 
  Atgal

Gyventojus priima:
 
Jurbarko rajono savivaldybės meras
Skirmantas Mockevičius
ketvirtadieniais 10-12 val.

Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojas
Petras Vainauskas
trečiadieniais 10-12 val. 
  
Administracijos direktorius
Raimundas Bastys
antradieniais 10-12 val.
 

 
 
Jurbarko rajono savivaldybės
žemėlapiai
 

 

 

 

Jurbarko krašto turistiniai maršrutai

 


JURBARKO RAJONO
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Dariaus ir Girėno g. 96, 74187 Jurbarkas,
tel. (8 447) 70 153, faks. (8 447) 70 166, el.p. info@jurbarkas.lt
 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 188713933

© Jurbarko rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos

Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.