Jurbarko rajono savivaldybė - Savivaldos istorija

Spausdinti

Jurbarko rajono savivaldybė
 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27280102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
27282930310102
Kovas
    2017     
 Posėdžiai
 Informacija tarybos nariams
Savivaldos istorija

 

SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

1990 metais rinkimai į savivaldybių tarybas vyko visiškai kitaip negu šiuo metu. Jurbarko rajone buvo sudarytos iš viso 75 rinkimų apygardos ir deputatus (taip tuomet vadinti tarybos nariai) piliečiai rinko kiekvienoje apygardoje tiesiogiai. Teisę iškelti kandidatus į savivaldybių tarybų deputatus turėjo ne tik politinės partijos, visuomeninės, politinės organizacijos bei judėjimai, bet ir eiliniai Lietuvos Respublikos piliečiai susirinkimuose darbo ir gyvenamojoje vietoje. Pavieniai asmenys galėjo iškelti save kandidatu į deputatus, jeigu jų kandidatūrą rėmė ne mažiau kaip 75 tos apygardos rinkėjai. Išrinktu buvo laikomas tas kandidatas, už  kurį per rinkimus balsavo daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Iš viso į aukštesniosios pakopos Jurbarko rajono tarybą 1990 metais buvo iškeltas 241 kandidatas (vidutiniškai 3,5 į vieną vietą), tačiau buvo apygardų, kuriose į vieną vietą pretendavo ir 4–6 kandidatai. Rinkėjų aktyvumas, lyginant su dabartiniu, buvo neįprastai didelis – pirmajame balsavime dalyvavo 71 proc., pakartotiniame net 75,5 proc. rinkėjų. Palyginkime, šių metų kovo 1 d. įvykusiuose rinkimuose rinkėjų aktyvumas buvo 46 proc.


A.J.Kazakevičius 

1990 m. balandžio 18 d. rajono tarybos deputatai susirinko į pirmąją sesiją – taip tuomet vadinti posėdžiai. Mandatų komisijos pranešime konstatuojama, kad visi išrinkti 68 rajono Tarybos deputatai yra lietuviai, į Tarybą išrinkta 56 vyrai ir 12 moterų, 24 deputatai nepartiniai, 40 deputatų yra Lietuvos komunistų partijos, 2 – Lietuvos žaliųjų partijos nariai.  Rajono Tarybos pirmininku pirmajame posėdyje buvo išrinktas Antanas Juozas Kazakevičius, tuomet dirbęs Raudonės kolūkio pirmininku. Vykdomosios valdžios vadovu –  šios pareigos buvo vadinamos valdytoju – Tarybos balsų dauguma buvo išrinktas Saulius Lapėnas, pavaduotojais Vytautas Lekešys, Pranas Vaišvila ir Nijolė Giedraitytė, valdybos sekretore – Stanislava Radzvilavičienė. 

 

               1990–1995 metų kadencijos Jurbarko rajono tarybos nariai

I eilė: J.Vireikienė, R.Kliukienė, I.Gvildienė, V.Krikštanienė, A.J.Kazakevičius, B.Skandūnienė, A.Jasaitienė, B.Stanišauskienė, A.Kasiulis; II eilė: A.Pilkauskas, A.Danisevičius, S.Jokūbaitienė, B.Gustaitienė, P.Ivanauskas, P.Gargasas, R.Veniulis; III eilė: P.Parnarauskas, J.Pečiulis, S.Nenorta, Z.Rimkus, A.Kruša, A.Vančys, Z.Zakaras, V.Atkočaitis, Z.J.Januška, A.Stankaitis, G.Pesys; paskutinės eilės: V.Giedraitis, A.Plėšikaitis, P.Budrys, S.Jarutis, Z.Vežikauskas, E.Strončikas, M.Šlepševičius, J.Daujotas, A.Saldukas, J.Aleksiejus, V.Pečiukėnas, P.Baršauskas, V.Belevičius, V.Valutis, A.Genys, R.Brazaitis, Č.Meškauskas, B.Švitra


1990–1995 metų kadencijos savivaldybės Tarybai ir Valdybai teko priimti nemažai sunkių ir prieštaringų sprendimų. Tuo metu buvo ryškiai atskirtos atstovaujamoji ir vykdomoji valdžios, kurias realizavo atitinkamai rajono Valdyba ir rajono Taryba. Taryba rinkdavosi į posėdžius paprastai vieną kartą per ketvirtį. Daugumą rajonui  svarbių sprendimų priimdavo Valdyba, kuriai vadovavo rajono valdytojas. Lietuvoje tuo laikotarpiu politinė ir ekonominė  padėtis darėsi vis labiau įtempta. Prasidėjo blokada – Lietuvai buvo nutrauktas naftos tiekimas, apribotas degalų pardavimas, sustabdyti ešelonai su jau siunčiamomis prekėmis ir žaliavomis. Tokiomis sąlygomis nelengvi išbandymai laukė ir savivaldybės vadovų. 1991 m. rugsėjo 24 d. iš pareigų atsistatydino tuometinis rajono valdytojas Saulius Lapėnas ir visa jo  vadovaujama Valdyba.  Naujuoju rajono valdytoju 1991 m. spalio  15 d. Taryba išrinko Praną Vaišvilą, jo pavaduotojais Joną Gudonį, Rimandą Plevoką, kiek vėliau į šias pareigas  buvo priimtas ir Ričardas Juška. Ši Valdyba išlaikė sunkaus ekonominio  laikotarpio išbandymus ir dirbo iki kadencijos pabaigos – 1995 metų balandžio mėnesio.

Nemažai svarbių sprendimų priimdavo ir žemesniosios pakopos savivaldybių – tuometinių apylinkių – Tarybos. 1991 m. pabaigoje – 1992 m. pradžioje prasidėjo  skausmingas kolūkių likvidavimo procesas, buvo sudaromos laikinosios administracijos. Aktyviai vyko tiek kolūkių, tiek rajono įmonių turto, gyventojų butų privatizavimas, prasidėjo prieštaringai vertinta žemės reforma, nuosavybės teisių buvusiems savininkams atkūrimas. 1994 m. gruodžio mėnesį buvo priimtas Apskrities valdymo įstatymas, steigėsi Tauragės apskrities administracija, kuriai buvo perduodamos kai kurios svarbios savivaldybės vykdytos funkcijos (žemės ūkis, žemėtvarka ir kitos).

Paskutiniajame posėdyje 1995 m. kovo 21 d. rajono Taryba nusprendė suteikti Jurbarko rajono Garbės piliečio vardą Francui von Ostrovskiui, Vokietijos Respublikos piliečiui už pagalbą ir labdaros organizavimą Jurbarko rajonui. Tai buvo pirmasis Jurbarko rajono Garbės pilietis. Iki šiol Garbės piliečio vardas yra suteiktas 8 asmenims.

1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują Vietos savivaldos įstatymą. Savivaldybių funkcijos pradėtos skirstyti į savarankiškąsias ir deleguotąsias. Savivaldybėje atsirado naujas institucinės struktūros modelis: atstovaujamoji institucija – Taryba ir dvi vykdomosios institucijos – meras ir valdyba. Lygiagrečiai pakeistas ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, kuris iš esmės pakeitė savivaldybių tarybų rinkimų sistemą. 1995 metų kovo mėnesį Jurbarko rajono savivaldybės tarybos rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaroma 1 daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje Tarybos nariai renkami pagal proporcinę sistemą, tai yra rinkėjams balsuojant už partijų sąrašus. 1995-ųjų pavasarį į Jurbarko rajono tarybą dvejiems metams – būtent tokia kadencijos trukmė buvo nustatyta Vietos savivaldos įstatyme – išrinkti 25 nariai: 10 iš jų buvo Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos tautininkų sąjungos koalicijos nariai, 5 – Lietuvos krikščionių demokratų partijos, 5 – Lietuvos valstiečių partijos, 3 –  Lietuvos demokratinės darbo partijos ir 2 – Liberalų partijos atstovai. Rinkimų aktyvumas pastebimai mažesnis – 1995 metais savivaldybės Tarybą rinko 49,23 proc. rajono rinkėjų. Prieš 20 metų balandžio 10 d.

Į pirmąjį posėdį susirinkusi savivaldybės taryba rajono meru – taip nuo 1995 metų vadinamas aukščiausiasis rajono atstovaujamosios valdžios atstovas – išrinko rinkimus laimėjusios dešiniųjų koalicijos atstovą gydytoją Stasį Makūną. Mero pavaduotoju tapo koalicijos partneris, Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Jonas Bučinskas. Į sudarytą rajono Valdybą kartu su meru ir pavaduotoju buvo išrinkti valdančiosios koalicijos partijų atstovai: Genovaitė Pocevičienė, Steponas Česlovas Strodomskis, Aldona Vilkelienė. Administratoriumi (taip pagal tuomet galiojusį Vietos savivaldos įstatymą buvo vadinamas savivaldybės administracijos direktorius) paskirtas Rimandas Plevokas, prieš tai ėjęs valdytojo pavaduotojo pareigas. Po metų, 1996 m. birželio 19 d., rajono Valdyba atleido Rimandą Plevoką iš pareigų, vietoj jo į administratoriaus pareigas buvo priimtas Algimantas Dagys. Jis šias pareigas ėjo iki 2003 m. vasario 27 d.   
S.Makūnas

 

1995–1997 metų kadencijos Jurbarko rajono tarybos nariai

Sėdi: K.Gražulis, A.Vilkelienė, M.Piliutienė, S.Makūnas, A.J.Kazakevičius, I.Kaminskienė, G.Pocevičienė; stovi: A.Navickas, V.B.Gudavičius, J.Petkinis, B.Murauskienė, A.Zairys, V.Keraitis, A.Jasaitienė, S.Č.Strodomskis, A..Gluodas, E.Banaitienė, V.P.Kasputis, R.Kliukienė, A.Šimaitis, A.Sorakas, R.Juška, J.Bučinskas, S.Lapėnas, A.T.Kasiulis

Įsigaliojus 1995 m.  Vietos savivaldos įstatymui, neliko žemesniosios pakopos apylinkių tarybų ir apylinkų viršaičių.   Vietoj jų atsirado teritoriniai savivaldybės administracijos padaliniai – seniūnijos, kurioms vadovauja seniūnas. 1995 metų Vietos savivaldos įstatymas  nustatė, kad seniūną skiria  ir iš pareigų atleidžia meras, seniūno  paskyrimas tuo metu buvo  siejamas su Tarybos kadencija. Vadovaujantis šia nuostata, 1995 metais iš pareigų buvo atleisti Eržvilko, Viešvilės, Smalininkų, Juodaičių, Šimkaičių, Girdžių, Jurbarkų, Skirsnemunės, Raudonės  viršaičiai, į jų  vietas paskirti nauji seniūnai. Įdomu, kad iš tada paskirtų naujų seniūnų  iki šiol dirba tik vienas – 1995 m.birželio 8 d.  Skirsnemunės seniūnu paskirtas Vladas Vainauskis.

1995–1997 metų  Taryba patvirtino pirmąjį Jurbarko rajono savivaldybės tarybos statutą, nemažai įvairių kitų norminių dokumentų, reorganizavo administracijos struktūrą. Per trumpą 2 metų kadenciją dėl įvairių priežasčių pasikeitė 7 šios Tarybos nariai.

Paminėtina, kad savivaldybės meras Stasys Makūnas 1996 m. rugsėjo 6 d. pasirašė pirmąją Jurbarko rajono tarptautinę sutartį su Belgijos Laakdalio savivaldybe. Šiuo metu Jurbarko rajono savivaldybė yra pasirašiusi  iš viso 8 tarptautinio bendradarbiavimo sutartis su 7 užsienio šalimis.

Tai buvo trumpiausiai dirbusi savivaldybės Taryba. Laikas parodė, kad dveji metai yra per trumpas laikotarpis efektyviai savivaldybės Tarybos veiklai. Dar 1996 m. gruodžio mėn. buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnis, kuris savivaldybės Tarybos kadencijos trukmę pailgino iki 3 metų, todėl 1997 ir 2000 metais metais išrinktos Tarybos dirbo po trejus metus. Vėliau 119 Konstitucijos straipsnis buvo pakeistas dar kartą, nuo 2003 metų savivaldybės Tarybos kadencija – 4 metai. 


 A.Zairys 
1997 metų kovo mėnesį įvykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose mandatus gavo 5 partijų atstovai: Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos gavo po 7 mandatus, Lietuvos valstiečių partija, kurios sąraše pirmuoju numeriu buvo įrašytas Aloyzas Zairys – 6, Lietuvos demokratinė darbo partija – 3, Lietuvos liberalų sąjunga – 2 mandatus. Į istoriją įėjo šios kadencijos mero rinkimų batalijos. Tik šeštajame posėdyje Tarybai pavyko išsirinkti merą, juo tapo buvęs ilgametis Jurbarko rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Aloyzas Zairys. Mero pavaduotoja buvo išrinkta Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos atstovė Kristina Vančienė. Aloyzas Zairys mero pareigas ėjo iki 2007 metų. Po mirties 2011 metais jam suteiktas Jurbarko rajono Garbės piliečio vardas.

1997–2000 metų kadencijos Jurbarko rajono tarybos nariai

Sėdi: S.Danielius, J.Bučinskas, K.Vančienė, G.Vizbarienė A. Vilkelienė, R.Kuklienė, J.Ivanauskas, A.Trumpys; stovi: A.Samys, V.Ganusauskas, S.Makūnas, V.Keraitis, A.Navickas, A.Atgalainis, V.Motiejaitis, R.Plevokas, A.Zairys, V.Belevičius, V.Atkočaitis, J.Aleksiejus, R.Juška, D.Paulikas, A.Danilevičius, K.Jurevičius, S.Lapėnas

1997–2000 metais Vietos savivaldos įstatymas buvo nuolat tobulinamas, gyvenimas diktavo vis naujas jo pataisas. 2000 metais pasirodė nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija. Nors principinis savivaldos modelis nesikeitė, bet atsirado nemažai svarbių, netgi esminių pasikeitimų: buvo pakeistas savivaldybės kontrolieriaus statusas (padidinta jo finansinė, administracinė, funkcinė nepriklausomybė nuo savivaldybės administracijos), pakeistas seniūno ir seniūnijos statusas (seniūnas tapo ne politinio pasitikėjimo, bet karjeros valstybės tarnautoju), savivaldybės administracijai suteiktas viešojo administravimo įstaigos statusas, aiškiau apibrėžti savivaldybės mero ir savivaldybės administratoriaus įgaliojimai, tarybos komitetams suteikta teisė patiems išsirinkti pirmininkus.

2000 metais įvykusiuose rinkimuose į Jurbarko rajono savivaldybę ryškiai daugiau nei kitos partijos rinkėjų balsų surinko Aloyzo Zairio vadovaujama Lietuvos valstiečių partija – jai rinkėjai patikėjo 9 mandatus. 4 vietas Taryboje gavo Lietuvos liberalų sąjunga, 3 – Naujoji Sąjunga (socialliberalai), po 2 – Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai), Lietuvos krikščionių demokratų partija, Lietuvos demokratinė darbo partija, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1 vietą – Lietuvos centro sąjunga. Esant tokiai ryškiai vienos partijos persvarai, Aloyzas Zairys meru buvo išrinktas be didesnių problemų. Į mero pavaduotojo pareigas išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos atstovas Vidmantas Juzėnas, iki tol dirbęs Ūkio skyriaus vedėju.

            2000–2003 metų kadencijos Jurbarko rajono tarybos nariai

Sėdi: V.Juzėnas, N.Banionienė, K.Vančienė, A.Zairys, A.Urbutienė (Vyriausybės atstovė Tauragės apskrityje), Z.Sorokienė; stovi: S.Lapėnas, A.Navickas, R.Juška, K.Jurevičius, V.Belevičius, A.Kavaliauskas, P.Parnarauskas, M.Šlepševičius, J.Aleksiejus, A..Liaudaitis, V.Keraitis, A.Danilevičius, F.Bakys, S.Č.Strodomskis, J.Bučinskas, V.Pauliukaitis, R.Alksnys, A.Grumuldis, A.Kasiulis, S.Makūnas

2000-ųjų Vietos savivaldos įstatymo redakciją Seimas nenuilstamai pildė ir tobulino – vien 2001 metais įstatymas keistas 5 kartus. Todėl buvo netikėta, kai Konstitucinis teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimu konstatavo, kad septynerius metus egzistavęs ir jau įprastu tapęs vietos savivaldos modelis neatitinka Konstitucijos. Konstitucinis Teismas nustatė, kad atstovaujamoji savivaldybės institucija yra savivaldybės taryba, o vykdomoji institucija yra savivaldybės  administracijos direktorius (iki tol buvo savivaldybės meras ir savivaldybės valdyba). Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2003 m. vasario 25 d., todėl būtent šią dieną nutrūko Jurbarko rajono savivaldybės valdybos įgaliojimai, o 2003 metų vasario 27 d. Taryba priėmė sprendimą atleisti iš pareigų savivaldybės administratorių . Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo nutarimą, Seimas skubos tvarka 2003 m. sausio 28 d.  iš esmės pakeitė Vietos savivaldos įstatymą. Savivaldybės vykdomąja institucija tapo administracijos direktorius, kuris tapo politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu skiriamu įstaigos vadovu savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui. Labai išsiplėtė administracijos direktoriaus funkcijos ir įgaliojimai tiek įstaigos vidaus  administravime, tiek savivaldybės valdyme.

Rinkimai į 2003–2007 metų savivaldybės Tarybą vyko 2003 m. gruodžio mėnesį.  Didžiausią rinkėjų pasitikėjimą pelnė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga, kurios sąrašo priekyje ir vėl buvo Aloyzas Zairys. Ši sąjunga Taryboje gavo 7 vietas. Į tarybą taip pat pateko po 4 Lietuvos liberalų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių ) atstovus ir po 2 Naujosios Sąjungos (socialliberalų), Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos centro sąjungos atstovus.  Meru buvo perrinktas Aloyzas Zairys, mero pavaduotoju išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos narys Ričardas Juška, administracijos direktoriumi politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu paskirtas taip pat liberalas Vidmantas Juzėnas, prieš tai ėjęs mero pavaduotojo pareigas. Koalicijos partneriai – Lietuvos socialdemokratai bei Naujosios Sąjungos (socialliberalų) partijų koalicinė frakcija – į administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas pasiūlė Arūną Stasiūną, kuris Tarybos narių balsų dauguma nuo 2003 m. birželio 1 d. pradėjo eiti šias politinio pasitikėjimo pareigas. Arūnas Stasiūnas direktoriaus pavaduotoju dirbo  iki 2010 m. sausio mėn.

 2003–2007 metų kadencijos pradžios Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai

Sėdi: V.Motiejaitis, A.Stoškus, J.Ivanauskas, J.Rekešius, Z.Sorokienė, J.Kadlerienė, V.Juzėnas; Stovi: E.Giedraitis, K.Jurevičius, G.Stoškus, P.Baršauskas, J.Petkinis, P.Valutis, R.Brazaitis, V.Belevičius, G.Byčius, A.Zairys, E.Strončikas, R.Juška, A.Samys, V.Pauliukaitis, J.Bučinskas, A.J.Kazakevičius, S.Č.Strodomskis

2003–2007 metų savivaldybės Taryba pasižymėjo tuo, kad prieš terminą nutrūko net 13 iš išrinktų 25 Tarybos narių įgaliojimai. Po Konstitucinio teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimo 2004 metų kovo 25 d. buvo pakeistas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnis ir nustatyta, kad savivaldybės Tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės biudžetinių įstaigų, savivaldybės viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių, vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis. Dėl to 2004 m. balandžio mėnesį Tarybos nario mandato buvo priversti atsisakyti Tarybos nariai,  tuo metu vadovavę savivaldybės biudžetinėms  ir viešosioms įstaigoms.

 2003–2007 metų kadencijos pabaigos Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai

Sėdi: K.Jurevičius, P.Valutis, A.Baublienė, R.Juška, A.Zairys, Z.Sorokienė, J.Ivanauskas, V.Pauliukaitis; Stovi: J.Bučinskas, E.Giedraitis, V.Motiejaitis, A.Stoškus, J.Rekešius, K.Naujokas, E.Strončikas, F.Bakys, A.Danilevičius, R.Brazaitis, A.J.Kazakevičius, G.Byčius, R.Alksnys

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Jurbarko rajono savivaldybė pradėjo aktyviai rengti ir įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektus. 2005 m. liepos 21 d. patvirtintas Jurbarko rajono strateginis 2006–2015 metų plėtros planas, nubrėžta rajono vizija iki 2025 metų: „Jurbarko rajonas – klestintis, svetingas, aplinką tausojančių verslų, atgimusių pilių ir aktyvaus poilsio prie Nemuno kraštas“, nustatyti ilgalaikės plėtros prioritetai. 2006 m. lapkričio 23 d. savivaldybės Tarybos sprendimu buvo įsteigtas naujas administracijos struktūrinis teritorinis padalinys – Jurbarko miesto seniūnija. Juridiškai ši seniūnija buvo įsteigta 2007 m. sausio 1 d., tačiau faktiškai savo veiklą pradėjo vykdyti nuo 2007 m. kovo 9 d., kai į pareigas buvo paskirtas Jurbarko miesto seniūnas. Juo tapo Edvardas Strončikas.

 
A.Gudaitis
2007 m. vasario mėnesį įvykusiuose Savivaldybių tarybų rinkimuose į Jurbarko rajono savivaldybės tarybą kandidatavo net 10 partijų atstovai. 5 mandatus gavo Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) partija, po 4 – Liberalų ir centro sąjunga ir partija Tvarka ir teisingumas, po 3 – Valstiečių liaudininkų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų partija, po 2 – Naujoji Sąjunga (socialliberalai), Darbo partija ir Lietuvos krikščionys demokratai. Į koaliciją susibūrusios partija Tvarka ir teisingumas, Lietuvos socialdemokratų partija, Naujoji Sąjunga (socialliberalai), Darbo partija ir Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę minimalią 13 balsų daugumą, savivaldybės meru išrinko Tvarkos ir teisingumo partijos narį Algirdą Gudaitį, mero pavaduotoju – Lietuvos socialdemokratų partijos narį Vygaudą Keraitį, administracijos direktoriumi paskyrė Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovą Joną Bučinską, direktoriaus pavaduotoju Arūną Stasiūną.

.

 2007–2011 metų kadencijos Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai

Sėdi: J.Bučinskas, A.Kurienė, A.Baublienė, Z.Sorokienė, A.Tunaitienė, V.Zokaitienė, D.Bartkienė, V.Marcinkevičienė;  stovi P.Valutis, A.Kuncaitis, G.Byčius, K.Naujokas, E.Giedraitis, J.Rekešius, D.Babilius, A.Gudaitis, A.Zairys, R,.Juška, A.J.Kazakevičius, R.Dragūnavičius. V.Bakšys, V.Keraitis, R.Brazaitis

Šios kadencijos Taryba išskirtinė tuo, kad pirmą kartą Jurbarko rajono savivaldybėje buvo pareikštas nepasitikėjimas savivaldybės meru ir mero pavaduotoju. 2008 m. gruodžio 12 d. 10 Tarybos narių pasirašė pareiškimą, kuriuo išreiškė nepasitikėjimą savivaldybės meru Algirdu Gudaičiu ir mero pavaduotoju Vygaudu Keraičiu. 2008 metų gruodžio 18 d. meras ir mero pavaduotojas buvo atleisti iš pareigų. Daugiau kaip dvi savaites savivaldybė buvo be mero ir pavaduotojo, nes įvykusiuose Tarybos posėdžiuose jų vis nepavykdavo išrinkti. Pagaliau 2009 metų sausio 5 d. savivaldybės meru buvo išrinktas Ričardas Juška, mero pavaduotojais Egidijus Giedraitis ir Algirdas Gudaitis. Direktorius Jonas Bučinskas pareigas ėjo iki kadencijos pabaigos.  
 R.Juška

2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose po 5 mandatus gavo Liberalų ir centro sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija, 4 – Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, po 3 – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, Darbo partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“, 2 – Lietuvos liaudies partija. Meru buvo perrinktas Ričardas Juška, vicemero pareigos patikėtos Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovui Jonui Bučinskui. Direktoriumi Taryba paskyrė Darbo partijai atstovaujantį Petrą Vainauską, direktoriaus pavaduoju Donatą Jackį (Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga). Nepraėjus metams, 2012 m. sausio mėn. valdančioji koalicija pasikeitė – mero pavaduotojas Jonas Bučinskas prarado Tarybos daugumos pasitikėjimą ir buvo atleistas iš užimamų pareigų. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vietą valdančiojoje koalicijoje užėmė Lietuvos socialdemokratų partija, kurios atstovas Kazimieras Šimkus buvo išrinktas mero pavaduotoju.

2011–2015 metų kadencijos Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai

Sėdi: G.Byčius, A.Kurienė, Z.Sorokienė, J.Bučinskas, R.Juška, A.Tunaitienė, V.Karaliūnaitė, P.Vainauskas, A.J.Kazakevičius; stovi: J.Petroševičius, E.Giedraitis, G.Navickas, D.Virvilas, A.Gudaitis, D.Babilius, S.Lapėnas, K.Jurevičius, K.Naujokas, R.Dragūnavičius, R.Brazaitis, A.Čepulis, K.Šimkus, J.Aleksiejus, G.Kasputis, V.Juzėnas


  
S.Mockevičius

2015 metų savivaldos rinkimai buvo ypatingi tuo, kad pirmą kartą Lietuvos savivaldos istorijoje gyventojai tiesiogiai rinko ir savivaldybės merą. Juo po antrojo turo tapo vienintelis pats išsikėlęs kandidatas Skirmantas Mockevičius.

Į savivaldybės tarybą buvo išrinkti po 5 Lietuvos liberalų sąjūdžio bei  Lietuvos socialdemokratų partijos atstovus, 4 mandatus gavo Darbo partija, 3 – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, po 2 - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Partija Tvarka ir teisingumas bei Visuomeninis rinkimų komitetas „Jaunoji karta“, 1 – Lietuvos liaudies partija. Valdančiąją koaliciją sudarė Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Partijos Tvarka ir teisingumas bei Visuomeninio rinkimų komiteto „Jaunoji karta“ atstovai. Opozicine pasiskelbė Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcija.

Mero pavaduotoju paskirtas Darbo partijos frakcijos atstovas Saulius Lapėnas, administracijos direktore tapo Vida Rekešienė, direktoriaus pavaduotoju – Viktoras Ganusauskas.

  2015–2019 metų kadencijos Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai

Sėdi: A.Kurienė, L.Norkaitienė, Z.Sorokienė, G.Gudaitienė, S.Mockevičius, I.Pocienė, A.Tunaitienė, V.Marcinkevičienė; stovi: E.Giedraitis, R.Brazaitis, V.Juzėnas, R.Juška, G.Byčius, S.Meškauskas, D.Ramanauskas, P.Vainauskas, A.Gudaitis, S.Lapėnas, R.Dragūnavičius, K.Šimkus, K.Jurevičius, F.Bakys, D.Rybakovas, D.Jackis, D.Virvilas


Jurbarko rajono savivaldybės tarybos veikla 2011–2015 metais 

 

DANUTĖ MATELIENĖ
Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus
vedėja




Paskutinis atnaujinimas: 2017-02-13 10:56:58

Gyventojus priima:
 
Jurbarko rajono savivaldybės meras
Skirmantas Mockevičius
ketvirtadieniais 10-12 val.
 
Mero pavaduotojas 
Saulius Lapėnas
pirmadieniais 10-12 val.
 
Administracijos direktorė
Vida Rekešienė
antradieniais 10-12 val.
 
Administracijos direktorės pavaduotojas
Viktoras Ganusauskas
trečiadieniais 10-12 val.

 
 
Jurbarko rajono savivaldybės
žemėlapiai
 

 

 

 


JURBARKO RAJONO
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Dariaus ir Girėno g. 96, 74187 Jurbarkas,
tel. (8 447) 70 153, faks. (8 447) 70 166, el.p. info@jurbarkas.lt
 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 188713933

© Jurbarko rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos

Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.