LIETUVIŲ KALBOS DIENŲ RENGINIAI JAU VYKSTA
2021-02-22  
 

Šventajame rašte yra teigiama, kad žmonės senais laikais kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti. Žmonės supratę, kokia svarbi jiems yra kalba...


Šiais laikais labai daug tautų siekia išsaugoti savo kalbą kaip vieną svarbiausių savos tapatybės bruožų. Tai ypač ryšku tarp suomių, italų, prancūzų, kuriems gimtoji kalba yra šventas dalykas. Kanados prancūziškojoje Kvebeko provincijoje pagrindinė vartojamoji kalba – prancūzų. Šveicarijoje į vokiškai pasakytą klausimą gana dažnai gali gauti atsakymą gražia prancūziška kalba, jeigu užklausei vietinį prancūzakalbį... Žinoma, yra tautų, kurios į savo vartoseną noriai įsileidžia kitų kalbų žodžių. Tačiau labai rizikuojama, nes nauji žodžiai gali užgožti savos kalbos žodžių gražumą ir istorinį bei dabarties tautos tapatybės kodą. Naujos technologijos, nauji reiškiniai taip pat keičia mūsų kalbas. Bet visada būna labai smagu, kai toms naujovėms sugalvojami savi taiklūs žodžiai, o ne pasiskolinami iš kitų kalbų, dažniausiai anglų kalbos.

 

Kalba – tai tautos mąstymo ir pasaulio suvokimo būdas, žmonių išminties ir kultūros paveldas. Maišantis tautoms ir kultūroms, keičiantis gyvenimo būdui ir įpročiams, tarsi ir nelieka laiko pagalvoti apie kalbą. O juk tikrai būtina apmąstyti, kokia ta gimtoji kalba yra svarbi. Mes, lietuviai, puoselėjame ir džiaugiamės savo išskirtine, seniausia išlikusia indoeuropiečių kalba. Ir ne tik puoselėjame, džiaugiamės ja, bet ir garsiname savo kalbą. Juk koks didelis apima džiaugsmas, kai kurioje nors tolimoje pasaulio šalyje netikėtai sutiktas žmogus pasako, kad tu kalbi lietuviškai, kai kokio didmiesčio centre pamatai didelį stendą, o jame tarp įvairiomis kalbomis parašytų žodžių randi lietuvišką „Labas“, kai Krailsheimo gyventojas pasisveikina lietuviškai ar kur nors Pietų Europoje gauni grąžą – 2 eurų monetą su žodžiu „Ačiū“...

 

Jungtinės Tautos nuo 1999 metų vasario 21-ąją yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Šia puikia idėja siekiama atkreipti žmonių dėmesį į savo gimtąją kalbą, norima išsaugoti kalbų įvairovę ir ypač mirštančias kalbas, įprasminti kalbos svarbą mūsų gyvenime.

 

Pasaulis įvairiai mini Gimtosios kalbos dieną. Pernai Bangladešo atstovybė prie UNESCO pakvietė švęsti gimtosios kalbos grožį ir sujungti įvairias kultūros išraiškas – žodį, dainą, poeziją, šokį, maistą... Tarp prie akcijos prisijungusių 26 valstybių buvo ir Lietuva, kuri UNESCO būstinėje Paryžiuje surengė Jurbarko kraštietės Birutės Liuorytės-Gambus vadovaujamo ansamblio „Les Nymphéales“ muzikinį projektą su liaudies muzikos kūriniais, dainomis. Renginio metu buvo pristatyti leidiniai lietuvių kalba ir lietuviškas maistas.

 

Lietuvoje Gimtosios kalbos dienos minėjimo idėją labai nuoširdžiai puoselėja Valstybinė lietuvių kalbos komisija, šiemet jau šeštą kartą pakvietusi įstaigų ir organizacijų bendruomenes ne vieną dieną, o net keturis mėnesius (vasario–gegužės mėn.) rengti Lietuvių kalbos dienas. Jurbarko rajono savivaldybės įstaigos ir organizacijos labai noriai dalyvauja lietuvių kalbos saugojimo, sklaidos ir prestižo didinimo veikloje. Kasmet Lietuvių kalbos dienų metu Jurbarko krašte suorganizuojama apie 60 įvairių renginių. Šiemet Covid-19 pandemija privertė keisti darbo pobūdį, organizuoti daugiau nuotolinių renginių. Mokyklos, bibliotekos ir kultūros centrai nemažai dėmesio skirs gimtajai kalbai: bus kuriamos knygos, vyks protmūšiai, pamokos, parodos, gegužnakčio skaitymai, pilietinės akcijos, apie lietuvninkų tarmę (šnektą) supažindins „savaitė su lietuvninkais“. Daug kartų bus prisimintas Jurbarko krašto garbės pilietis, žymus kalbininkas, profesorius  Arnoldas Piročkinas, kuris šiemet būtų šventęs 90-ąsias gimimo metines. Į bendrą veiklų šurmulį pasiūlydama net 4 originalius renginius pirmą kartą įsisuka VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“. Daugiau informacijos apie mūsų krašte vykstančius renginius skelbiama Jurbarko rajono savivaldybės 2021 m. Lietuvių kalbos dienų renginių plane.

 

Mes visi esame glaudžiai susiję su savo gimtąja kalba, o per ją ir su savo gimine bei tauta. Nors dažnai tos kalbos nejaučiame, apie ją nesusimąstome, bet ji visada su mumis, tokia be galo sava, miela ir brangi. Tad verta kartas nuo karto pagalvoti ir įvertinti jos svarbumą, saugoti ją savo atmintyje ir pasakyti, kad aš didžiuojuosi, jog kalbu lietuviškai!

 

 

 

Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistas Antanas Gvildys

 
  Atgal
Spausdinti

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖ
 Posėdžių archyvas
 ► SAVIVALDYBĖS TARYBA ◄
 ► RENGINIAI ◄
 ► COVID-19 INFORMACIJA ◄
LIETUVIŲ KALBOS DIENŲ RENGINIAI JAU VYKSTA
2021-02-22  
 

Šventajame rašte yra teigiama, kad žmonės senais laikais kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti. Žmonės supratę, kokia svarbi jiems yra kalba...


Šiais laikais labai daug tautų siekia išsaugoti savo kalbą kaip vieną svarbiausių savos tapatybės bruožų. Tai ypač ryšku tarp suomių, italų, prancūzų, kuriems gimtoji kalba yra šventas dalykas. Kanados prancūziškojoje Kvebeko provincijoje pagrindinė vartojamoji kalba – prancūzų. Šveicarijoje į vokiškai pasakytą klausimą gana dažnai gali gauti atsakymą gražia prancūziška kalba, jeigu užklausei vietinį prancūzakalbį... Žinoma, yra tautų, kurios į savo vartoseną noriai įsileidžia kitų kalbų žodžių. Tačiau labai rizikuojama, nes nauji žodžiai gali užgožti savos kalbos žodžių gražumą ir istorinį bei dabarties tautos tapatybės kodą. Naujos technologijos, nauji reiškiniai taip pat keičia mūsų kalbas. Bet visada būna labai smagu, kai toms naujovėms sugalvojami savi taiklūs žodžiai, o ne pasiskolinami iš kitų kalbų, dažniausiai anglų kalbos.

 

Kalba – tai tautos mąstymo ir pasaulio suvokimo būdas, žmonių išminties ir kultūros paveldas. Maišantis tautoms ir kultūroms, keičiantis gyvenimo būdui ir įpročiams, tarsi ir nelieka laiko pagalvoti apie kalbą. O juk tikrai būtina apmąstyti, kokia ta gimtoji kalba yra svarbi. Mes, lietuviai, puoselėjame ir džiaugiamės savo išskirtine, seniausia išlikusia indoeuropiečių kalba. Ir ne tik puoselėjame, džiaugiamės ja, bet ir garsiname savo kalbą. Juk koks didelis apima džiaugsmas, kai kurioje nors tolimoje pasaulio šalyje netikėtai sutiktas žmogus pasako, kad tu kalbi lietuviškai, kai kokio didmiesčio centre pamatai didelį stendą, o jame tarp įvairiomis kalbomis parašytų žodžių randi lietuvišką „Labas“, kai Krailsheimo gyventojas pasisveikina lietuviškai ar kur nors Pietų Europoje gauni grąžą – 2 eurų monetą su žodžiu „Ačiū“...

 

Jungtinės Tautos nuo 1999 metų vasario 21-ąją yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Šia puikia idėja siekiama atkreipti žmonių dėmesį į savo gimtąją kalbą, norima išsaugoti kalbų įvairovę ir ypač mirštančias kalbas, įprasminti kalbos svarbą mūsų gyvenime.

 

Pasaulis įvairiai mini Gimtosios kalbos dieną. Pernai Bangladešo atstovybė prie UNESCO pakvietė švęsti gimtosios kalbos grožį ir sujungti įvairias kultūros išraiškas – žodį, dainą, poeziją, šokį, maistą... Tarp prie akcijos prisijungusių 26 valstybių buvo ir Lietuva, kuri UNESCO būstinėje Paryžiuje surengė Jurbarko kraštietės Birutės Liuorytės-Gambus vadovaujamo ansamblio „Les Nymphéales“ muzikinį projektą su liaudies muzikos kūriniais, dainomis. Renginio metu buvo pristatyti leidiniai lietuvių kalba ir lietuviškas maistas.

 

Lietuvoje Gimtosios kalbos dienos minėjimo idėją labai nuoširdžiai puoselėja Valstybinė lietuvių kalbos komisija, šiemet jau šeštą kartą pakvietusi įstaigų ir organizacijų bendruomenes ne vieną dieną, o net keturis mėnesius (vasario–gegužės mėn.) rengti Lietuvių kalbos dienas. Jurbarko rajono savivaldybės įstaigos ir organizacijos labai noriai dalyvauja lietuvių kalbos saugojimo, sklaidos ir prestižo didinimo veikloje. Kasmet Lietuvių kalbos dienų metu Jurbarko krašte suorganizuojama apie 60 įvairių renginių. Šiemet Covid-19 pandemija privertė keisti darbo pobūdį, organizuoti daugiau nuotolinių renginių. Mokyklos, bibliotekos ir kultūros centrai nemažai dėmesio skirs gimtajai kalbai: bus kuriamos knygos, vyks protmūšiai, pamokos, parodos, gegužnakčio skaitymai, pilietinės akcijos, apie lietuvninkų tarmę (šnektą) supažindins „savaitė su lietuvninkais“. Daug kartų bus prisimintas Jurbarko krašto garbės pilietis, žymus kalbininkas, profesorius  Arnoldas Piročkinas, kuris šiemet būtų šventęs 90-ąsias gimimo metines. Į bendrą veiklų šurmulį pasiūlydama net 4 originalius renginius pirmą kartą įsisuka VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“. Daugiau informacijos apie mūsų krašte vykstančius renginius skelbiama Jurbarko rajono savivaldybės 2021 m. Lietuvių kalbos dienų renginių plane.

 

Mes visi esame glaudžiai susiję su savo gimtąja kalba, o per ją ir su savo gimine bei tauta. Nors dažnai tos kalbos nejaučiame, apie ją nesusimąstome, bet ji visada su mumis, tokia be galo sava, miela ir brangi. Tad verta kartas nuo karto pagalvoti ir įvertinti jos svarbumą, saugoti ją savo atmintyje ir pasakyti, kad aš didžiuojuosi, jog kalbu lietuviškai!

 

 

 

Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistas Antanas Gvildys

 
  Atgal

Gyventojus priima:
 
Jurbarko rajono savivaldybės meras
Skirmantas Mockevičius
ketvirtadieniais 10-12 val.

Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojas
Petras Vainauskas
trečiadieniais 10-12 val. 
  
Administracijos direktorius
Raimundas Bastys
antradieniais 10-12 val.
 

 
 
Jurbarko rajono savivaldybės
žemėlapiai
 

 

 

 

Jurbarko krašto turistiniai maršrutai

 


JURBARKO RAJONO
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Dariaus ir Girėno g. 96, 74187 Jurbarkas,
tel. (8 447) 70 153, faks. (8 447) 70 166, el.p. info@jurbarkas.lt
 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 188713933

© Jurbarko rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos

Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.