Jurbarko rajono savivaldybė - Civilinė sauga

Paieška.
Spausdinti

Jurbarko rajono savivaldybė
 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
30310102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
27280102030405
Vasaris
    2017     
Civilinė sauga

 

Jurbarko rajono savivaldybės 2017–2019 metų ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planas

Gaisrų prevencijos gyvenamajame sektoriuje Jurbarko rajone 2016–2018 metams priemonių planas

Jurbarko rajono savivaldybės civilinės saugos 2016 metų veiklos planas

Jurbarko rajono savivaldybės gyventojų civilinės saugos 2016 metų švietimo renginių grafikas 

  

2015 m. birželio 19 d. įvyko Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Jo metu svarstyti klausimai, susiję su šalies civilinės saugos sistemos būkle ir afrikiniu kiaulių maru. Posėdžio metu nutarta:

  1. Pritarti VMVT direktoriaus siūlymui neatšaukti valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl afrikinio kiaulių maro iki 2015 m. gruodžio 31 d.

  2. Pritarti JPP „Kurk Lietuvai“ pateiktiems siūlymams dėl civilinės saugos veiklos tobulinimo (atsisakyti formalizuoto kolektyvinės apsaugos statinių parinkimo, parenkant kolektyvinius apsaugos statinius neapsiriboti vien pastato bendrojo ploto įvertinimu ir ženklinimu, tačiau įvertinti ir galimas grėsmes tose vietovėse, kur yra pastatai ir atsižvelgti į galimas grėsmes).

  3. Pritarti Civilinės saugos sistemos būklės  Lietuvoje 2014 m. apžvalgoje pateiktiems siūlymams. Kviečiame susipažinti su pateiktais siūlymais savivaldybėms.

 


A T M I N T I N Ė S  J U R B A R K O  R A J O N O  S A V I V A L D Y B Ė S  G Y V E N T O J A M S

Civilinės saugos signalai ir jų panaudojimas

Nedeginkite sausos žolės!

 Jurbarko rajono savivaldybės pasirengimo galimam 2015 m. potvyniui veiksmų planas

Jurbarko rajono civilinės saugos žemėlapis    http://goo.gl/Kyrom5

Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo Jurbarko rajono savivaldybėje taisyklės (Tarybos 2014-05-29 sprendimas Nr. T2-171)

Aktuali informacija Lietuvos piliečiams apie mobilizaciją

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ 2014–2016 METŲ PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ PLANAS

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO PLANAS 

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS KOLEKTYVINĖS APSAUGOS STATINIAI, KURIE GALI BŪTI PANAUDOTI GYVENTOJŲ APSAUGOJIMUI 

EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ KOMISIJOS SUDĖTIS (2015 m. birželio 2 d. administracijos direktoriaus įsakymas Nr. O1-468)

EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ OPERACIJŲ CENTRO SUDĖTIS ( Ekstremalių situacijų operacijų centro sudėties pakeitimas. 2015 m. birželio 3 d. administracijos direktoriaus įsakymas Nr. O1-482 )

DĖL KEITIMOSI INFORMACIJA APIE ĮVYKĮ, EKSTREMALŲJĮ ĮVYKĮ AR EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS

SMĖLIO MAIŠŲ PYLIMAI APSISAUGOJIMUI NUO POTVYNIO  
 

 

 
 


INFORMACIJA GYVENTOJAMS

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 529 (Žin., 2010, Nr. 56-2756)) Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje yra nustatytas kolektyvinės apsaugos statinių poreikis ir numatyti esami statiniai ar patalpos, kuriuos ekstremaliųjų situacijų metu galima pritaikyti gyventojų kolektyvinei apsaugai nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

Kolektyvinės apsaugos statiniai žymimi šiuo specialiuoju civilinės saugos ženklu.

 

Kolektyvinės apsaugos statinių, kurie gali būti panaudoti gyventojų apsaugojimui, sąrašas yra patalpintas Jurbarko savivaldybės tinklalapio skyriuje „Civilinė ir priešgaisrinė sauga“.

 

 


 

Kaip elgtis per karščius

Kaitra – tai gamtinio pobūdžio ekstremalus įvykis, kai dienos maksimali oro temperatūra yra didesnė kaip 30 laipsnių ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip 10 dienų. Tokiu atveju šalyje gali būti skelbiama ekstremali situacija.

Tačiau ne tik kaitra, bet ir trumpiau trunkantys karščiai gali turėti neigiamos įtakos gyventojų savijautai, nes karštas oras yra ne tik malonumas, bet ir pavojaus gyventojų sveikatai šaltinis. Ypač pavojingi karščiai po vėsaus pavasario, kol organizmas dar nepripratęs prie karščių, dar „neužgrūdintas“ karščiui.

Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač esant didelei santykinei oro drėgmei, todėl nėra rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės nevienodai toleruoja. Svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis, išlikti darbingais net ir karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų.

Rekomenduojamos prevencinės priemonės, švelninančios karščio ir saulės žalingą poveikį žmogaus organizmui:

Svarbiausia - tinkamai apsirenkite:

- dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius;

- venkite drabužių iš sintetinių audinių;

- patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius;

- avėkite odinę avalynę;

- pridenkite galvą apdangalu ar dėvėkite kepurę.

Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę:

- karštuoju metų laiku fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.;

- darbdaviai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: parūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą darbo drabužiais, neleisti darbuotojams dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų;

- kai karšta, visada judėkite ir darykite viską gerokai lėčiau negu paprastai, o žmonės, dirbantys lauke, patys ar jų darbdaviai turi sumažinti darbo krūvius, nes kuo sunkesnis darbas yra dirbamas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme, kuri turi būti išskirta į aplinką spinduliavimu pro odą (iki 50-60 proc.) ir išgarinimu prakaituojant ir kvėpuojant (fizinė termoreguliacija);

- dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.;

- ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje;

- pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems antsvorį;

- kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose;

- pasistenkite išvykti iš didmiesčio, ypač patartina vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei žmonėms, sergantiems įvairiais širdies sutrikimais ir hipertenzija.

Gerkite dažniau nei troškina:

- gerti geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas), nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų;

- labiau išprakaitavus patartina pavartoti kalio chlorido, magnio, pomidorų, citrusinių vaisių, slyvų sulčių;

- venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes šie gėrimai skatina vandens pašalinimą iš organizmo;

- negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1-2 val.) po truputį, nelaukiant kol ims kankinti troškulys (pajutus troškulį, organizmas jau būna šiek tiek dehidratuotas);

- jei išgėrėte pakankamai daug skysčių, o troškulio pojūtis nepraeina, jį geriau malšinkite drungnu vandeniu ar arbata arba vandeniu su citrinos sultimis, arba gerkite vandenį kuo ilgiau jį išlaikant burnoje, kad susidrėkintų visa burnos ertmė, arba tik paskalaukite gerklę vandeniu (taip daro kai kurių sporto šakų sportininkai);

- gėrimai su ledu karštyje taip pat nemalšina troškulio, o gerdami ledinį skystį galite peršalti, nes toks gėrimas atšaldo gerklę ir skrandį, o troškulio pojūtis sugrįžta greitai ir karštį iškęsti (pakelti) tampa dar sunkiau;

- troškulio nemalšina ir pienas;

- atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys ir arbatos.

Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą:

- valgykite tik lengvai pasisavinamą maistą, o geriausia – daug vaisių ir daržovių;

- valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų;

- nevalgykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.

Karščio metu gyventojai nukenčia:

- dėl nudegimų;

- dėl perkaitimo arba taip vadinamo šilumos smūgio;

- dėl saulės smūgio;

- dėl hipoksijos (deguonies bado).

Saulės nudegimas:

- kiek įmanoma venkite saulės nudegimų, nes tai iššaukia ne tik laikiną diskomfortą, bet ir odos funkcijų susilpnėjimą - ji mažiau vėsinama, nes laikinai netenkama prakaito liaukų funkcijos;

- odos apsaugai nuo nudegimų naudokite apsauginius kremus;

- pratinkite odą prie tiesioginių saulės spindulių palaipsniui ilginant buvimo atokaitoje trukmę;

- akims apsaugoti naudokite akinius su ultravioletinių spindulių filtrais.

Perkaitimas arba šilumos smūgis - tai pavojinga sveikatai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, susikaupia šilumos perteklius organizme, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti, todėl pakyla kūno temperatūra. Termoreguliacijos esmė – į aplinką turi išsiskirti tiek šilumos, kiek jos pasigamina organizme.

Galimos perkaitimo priežastys:

- aukšta aplinkos oro temperatūra (dažniausiai 30 ir daugiau laipsnių);

- didelė santykinė oro drėgmė (dėl didelės santykinės oro drėgmės žmogaus organizmas jaučia keliais laipsniais aukštesnę temperatūrą negu yra iš tikrųjų);

- intensyvi saulės spinduliuotė (didelis saulės aktyvumas);

- mažas oro srauto judėjimas apatiniuose atmosferos sluoksniuose, nesugebantis išsklaidyti prie žemės susikaupusios šilumos;

- mažai vartojama skysčių;

- ilgai ir sunkiai dirbama ar intensyviai judama saulės atokaitoje ar karštoje nevėdinamoje patalpoje;

- organizmas nebuvo palaipsniui pratinamas prie karščio;

- perkaitimas labai priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, sveikatos stovio, psichikos būklės – labai greitai perkaista vaikai, vyresnio amžiaus žmonėms perkaitimas sukelia skausmus širdies plote.

Perkaitimo simptomai:

- aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38 – 41 laipsnių);

- odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja);

- galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas;

- stiprus ir padažnėjęs (iki 110-160 k/min.) pulsas ir kvėpavimas (per 20 k/min.);

- troškulys;

- mieguistumas, vangumas, nenoras judėti;

- užsitęsusi tokia būklė sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus ir galiausiai sąmonės aptemimą ir trumpalaikį sąmonės netekimą ar net komą;

- jei pajutote perkaitimo požymius ar pastebėjote kito žmogaus blogą savijautą, nelikite vienas ir nepalikite kito žmogaus vieno, o pasitelkite pagalbai kitus asmenis.

Pirmoji pagalba perkaitus:

- jei perkaistama lengvai, padės šiltas dušas, apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje, vėsaus vandens ar sulčių gėrimas, ramybės būsena;

- sunkesniu atveju skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos; paguldykite pavėsyje ar vėsioje vietoje būtinai ant nugaros, po kojomis pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius (taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka);

- apklokite ar vyniokite nukentėjusįjį į sudrėkintą vandeniu (37 laipsnių) antklodę, paklodę, rankšluostį, nuolat juos drėkinkite, jo veidą vilgykite vėsiu vandeniu;

- kai kūno temperatūra nukris iki 37,5 laipsnių, drėgną antklodę, paklodę, rankšluostį pakeisite sausa ir duoti gerti ko nors vėsaus;

- labai patogu naudoti specialią antklodę iš pirmosios pagalbos rinkinio, bet paguldyti ir apklostyti nukentėjusįjį reikia taip, kad auksinė pusė šios antklodės būtų prie kūno (vėsintų jį), jei sidabrinė bus prie kūno, jį šildys;

- jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas dėl lokalinio perkaitimo ilgą laiką tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą (neapsaugotą) galvą ar sprandą, kai įkaista smegenų dangalų kraujo indai ir pakyla galvos smegenų temperatūra.

Saulės smūgio simptomai ( požymiai):

- galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse;

- išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas;

- pykinimas, vėmimas;

- padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas;

- aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 41 laipsnio);

- sąmonės netekimas, apalpimas;

- galima mirtis nuo edemos (smegenų paburkimo), jei nukentėjusiajam nesuteikiama pirmoji pagalba.

Pirmoji pagalba esant saulės smūgiui:

- skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą;

- paguldykite jį truputi pakelta galva arba pasodinkite;

- atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę;

- vėdinkite vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone;

- apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu;

- ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė, su ledu;

- pasiūlykite vėsesnio gėrimo;

- jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);

- jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite ant šono, vėdinkite, nieko negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Hipoksija (deguonies badas):

- gamtinės hipoksijos esmė – per karščius ore labai sumažėja deguonies;

- hipoksija pavojinga visiems, tarp jų – jauniems ir sveikiems;

- hipoksijos požymiai – darosi vis sunkiau kvėpuoti, ima skaudėti galvą;

- vienintelis būdas išvengti hipoksijos – didžiausios kaitros valandomis (nuo 11 iki 17 val.) stengtis kiek galima rečiau išeiti į gatvę;

- hipoksijos poveikį žmonėms sustiprina karščio metu didmiesčiuose padidėjęs oro užterštumas pagrindiniais taršos komponentais - kietosios dalelės, smalkės, sieros dioksidas, azoto oksidai.

Karščio įtaka gyventojų sveikatai:

- dėl karščio didžiausias pavojus gresia kūdikių ir vaikų (iki 4 metų) bei pagyvenusių žmonių, ypač vyresnių nei 75 metų, kurie jautresni karščio bangoms, sveikatai ar net gyvybei;

- pagyvenę žmonės dažniausiai miršta nuo perkaitimo arba taip vadinamo klasikinio šilumos smūgio dėl karšto oro;

- jauni aktyvūs žmonės nukenčia nuo perkaitimo arba šilumos smūgio dėl didelio fizinio krūvio karštoje aplinkoje, tai daugiausia sportininkai, kariai pratybų metu, statybininkai ir kelininkai, dirbantys lauko sąlygomis;

- per karščius gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, todėl karštis pavojingas žmonėms, sergantiems diabetu, hipertenzija, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, psichikos ligomis;

- perkaisti ypač pavojinga sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, nutukusiems, negaluojantiems skydliaukės sutrikimais;

- per karščius žmogaus organizmas netenka daug skysčio, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas, o to pasekmė – kraujo trombozė, hipertenzinės krizės, galinčios komplikuotis miokardo infarktu ar ūminiu insultu;

- jei pajuntate net ir menkiausius skausmus širdies srityje, vargina dusulys, silpnumas ar kiti negalavimai, būtinai turite kreiptis į specialistus;

- jei sergate širdies, plaučių, nervų sistemos ar odos ligomis, jums labai pavojinga pasikaitinus saulėje staigiai nerti į šaltą vandenį.

Kilus pavojui žmonių gyvybei, nedelsiant skambinkite Bendruoju pagalbos telefonu 112.

Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
Departamento prie Vidaus reikalų ministerijos rekomendacijas

 


Kaip elgtis per šalčius

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos rekomenduoja gyventojams, kaip reikia elgtis žiemą, kad šalti orai, sniegas ir pūgos kuo mažiau pakenktų normaliai veiklai.

Hidrometeorologams pranešus apie didelius šalčius, kilsiančią pūgą, geriau pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis. Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes per pūgą sumažėja matomumas, sutrinka tiek miesto, tiek tarpmiestinio transporto eismas. Kelininkai ne visada spėja laiku nuvalyti kelius. Užsnigti keliai, blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje, ir ši situacija gali sukelti pavojų gyvybei.

Jeigu per pūgą važiuojant automobiliu užklimpote, patartina neišjungti variklio arba periodiškai jį šildyti. Tiktai labai svarbu į saloną neprileisti išmetamųjų dujų. Todėl nepamirškite stebėti, kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas.

Kaimo gyventojams, sužinojus apie galimą pūgą, reikia paruošti gyvuliams pašaro ir vandens atsargų.

Nesinaudokite savos gamybos elektros šildymo prietaisais, nejunkite kelių į vieną elektros lizdą bei nepalikite jų įjungtų į tinklą be priežiūros.

Esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos.

Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26 - 27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu.

Taip pat nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu.

Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas norėtų atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį patiems pasirūpinti savo sveikata ir saugumu. Departamentas taip pat atkreipia įvairių organizacijų bei įmonių vadovų dėmesį, kad jie imtųsi atitinkamų prevencinių priemonių, užtikrinant jų saugią veiklą.

Kilus pavojui žmonių gyvybei, nedelsiant skambinkite Bendruoju pagalbos telefonu 112.

Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
Departamento prie Vidaus reikalų ministerijos rekomendacijas  

 


Kaip elgtis ant ledo

Pastaruoju metu Lietuvoje kasdien spaudžiant šalčiams, netrukus ir didieji šalies vandens telkiniai pasidengs pirmuoju ledu, kurio ypač laukia poledinės žūklės mėgėjai, o ypatingai vaikai. Deja, ant netvirto ledo kasmet įvyksta nemažai skaudžių nelaimių. Kad išvengtume nelaimių, būtina laikytis tam tikrų taisyklų ir nurodymų.

Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių.

Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis atstumo. Jis tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, nepalikite jų be priežiūros.

Jei vis dėlto įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte, ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.

Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę drabužiai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.

Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais drabužiais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

 

Kilus pavojui žmonių gyvybei, nedelsiant skambinkite Bendruoju pagalbos telefonu 112.

 

 


KAIP ELGTIS PER POTVYNĮ

Potvynis yra sausumos teritorijos užliejimas pakilus vandens lygiui upėse, ežeruose ar jūros pakrantėje. Jurbarko rajono teritorija apie 70 kilometrų teka didžiausia Lietuvos upė – Nemunas, pats miestas įsikūręs prie Mituvos ir Imsrės upių.

Atsižvelgdami į dabartines ir artimiausias hidrometeorologų prognozes, norime perspėti gyventojus, kad reikia ruoštis pavasario potvyniui. Tam ypatingą dėmesį turėtų skirti užtvindomų sodų bendrijų, sodybų gyventojai. Įvertinant praėjusių metų potvynio padarinius, galima prognozuoti, kad didžiausia potvynio tikimybė išlieka Skirsnemunės, Jurbarko m., Jurbarkų ir Smalininkų seniūnijų teritorijose, besiribojančiomis su Nemuno upės pakrantėmis.

PRIEŠ PRASIDEDANT POTVYNIUI

·  Įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį).

·  Apsirūpinkite reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.).

·  Apsirūpinkite ne mažiau kaip 10 parų:

   -  ilgai negendančiais maisto produktais;

-  medikamentais;

-  geriamuoju vandeniu;

-  degtukais, žvakėmis, žibalinėmis lempomis, žibalu, žibintais, malkomis;

-  mobiliojo ryšio telefonu ir atsarginiais maitinimo elementais.

·   Įrenkite paaukštinimus gyvuliams, baldams.

·  Gerai izoliuokite visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimasis.

·  Iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus.

·  Lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, nuneškite į viršutinius aukštus.

·  Užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Viršutinį šulinio rentinį patartina apiplūkti moliu, o aplink šulinį suformuoti nuolydį, kurį reikėtų išgrįsti akmenimis arba išbetonuoti.

·  Apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių, įkalkite apsauginius stulpus.

·  Pažymėkite vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos.

·  Išvežkite iš užliejamų vietų trąšų ir pesticidų atliekas.

·  Patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką.

·  Užsandarinkite naftos produktų saugyklas.

·  Ištepkite storu tepalo sluoksniu paliekamų įrenginių (mechanizmų) metalines detales, sutvirtinkite atskiras konstrukcijas.

·  Apdrauskite savo ir šeimos gyvybę bei turtą.

·  Jei nutarėte išvykti į saugesnę vietovę, prieš palikdami namus, užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus. Kad būtų žinoma, kiek liko žmonių užtvindytoje teritorijoje, išvykdami užsiregistruokite seniūnijoje.

KILUS POTVYNIUI

Rekomenduojame evakuotis iš potvynio zonos.

Gyventojams, kurie nusprendė nesikelti iš savo gyvenamosios vietos, patariame:

·  Palaikykite ryšį su kaimynais ir būkite pasiruošę vieni kitiems padėti

·  Jei apie namus jau kyla vanduo, lipkite į viršutinius aukštus, jei namas vienaukštis – įsitaisykite pastogėje esančiose patalpose.

·  Mokėkite pagalbos ženklus:

-    Iškeltas audeklo gabalas (naktį – žibinto šviesa) – reikalinga pagalba.

-    Mosavimas audeklo gabalu ( naktį – mirksinti žibinto šviesa) – reikalinga skubi pagalba.

·  Brisdami užlietomis vietovėmis, kad neįsmuktumėte į vandens išplautą duobę, kelią tikrinkite kartimi.

·  Jei tektų eiti keliese per užtvindytą vietovę, patartina susirišti virve.

·  Jei įkristumėte į vandenį, nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, bandykite įsikibti į netoliese plaukiojančius ar virš vandens kyšančius daiktus, kuo tvirčiau laikykitės ir laukite pagalbos

·  Padėkite laukiniams žvėreliams (stirnoms, lapėms, kiškiams), patekusiems per potvynį į bėdą. Iš pavienių sausumos salelių perkelkite juos į laukus.

PASIBAIGUS POTVYNIUI

·  Griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros tinklų ir elektros įrenginių remonto darbus, įjungti agregatus, stakles ar kitus įrengimus.

PATARIAME

·  Praneškite atitinkamoms tarnyboms apie gedimus elektros tinkluose, vandentiekio ir dujų sistemose ir laukite pagalbos.

·  Nevalgykite vandenyje mirkusių maisto produktų.

·  Kad išvengtumėte per vandenį plintančių infekcinių ligų (dizenterijos, choleros, vidurių šiltinės, poliomielito ir kt. ):

-    išvalykite šulinius, ištraukite šiukšles, pagalius, išsemkite nešvarų vandenį ir išdezinfekuokite chlorkalkių tirpalu (1 m³ vandens – 400-600 g. chlorkalkių miltelių);

-    po paros vandenį išsemkite;

-    dėl geriamojo vandens kokybės kreipkitės į Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyrių arba Jurbarko rajono valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Apie potvynio metu patirtus nuostolius praneškite savo seniūnijai.

NELAIMĖS ATVEJU SKAMBINKITE

Bendrasis pagalbos telefonas

112

Jurbarko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

Teo-01, Omnitel-101, Bitė ir Tele2-011

Jurbarko policijos komisariatas

Teo-02, Omnitel-102, Bitė ir Tele2-022

Greitoji medicinos pagalba

Teo-03, Omnitel-103, Bitė ir Tele2-033

Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyrius

(8 447) 53 082

Jurbarko valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

(8 447) 72 553

AB Lesto Jurbarko grupė (elektros tinklai)

(8 447) 53 484  (gedimai) arba 1802

Jurbarko rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas

(8 447) 70 151

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos civilinės saugos specialistas

(8 447) 70 157, mob. (8 686) 37 661, (8 698) 03 391

Jurbarko m. seniūnija

(8 447) 55 700

Jurbarkų seniūnija

(8 447) 71 362, mob. (8 615) 32 484

Skirsnemunės seniūnija

(8 447) 47 131, mob. (8 615) 32 487

Smalininkų seniūnija

(8 447) 56 268, mob. (8 615) 26 549

Smalininkų vandens matavimo stotis

(8 447) 56 191

Informacija parengta vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijomis.

 


KAIP ELGTIS, PUČIANT STIPRIAM VĖJUI

Pučiant  stipriam vėjui lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, griūna silpnos konstrukcijos statiniai, virsta nepritvirtinti įrenginiai. Be to, gali sutrikti ryšiai ir elektros energijos tiekimas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir rekomenduoja  kaip elgtis kilus stipriam vėjui.

Perspėkite darbuotojus apie artėjantį pavojingą hidrometeorologinį reiškinį ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti. Pučiant stipriam vėjui sustabdykite  krovos darbus su kranais bei kituose objektuose, nedirbkite su atvira ugnimi.

Sutvirtinkite laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius. Sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas;

Išneškite iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite. Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius,  pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui;

Nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite automobilių po medžiais;

Jei gyvenate kaime, uždarykite tvartų, namų duris, langus, langines;

Namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių;

Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu jūs vis dėl to privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms;

Neužmirškite savo kaimynų: pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu leidžiantys laiką be tėvų. Pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba informuokite kaimynus,  kad nelaimės atveju jie gali skambinti  skubios pagalbos  telefonais 112 arba 01, 02, 03.

NELAIMĖS ATVEJU SKAMBINKITE 

Bendrasis pagalbos telefonas

112

Jurbarko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

Teo-01, Omnitel-101, Bitė ir Tele2-011

Jurbarko policijos komisariatas

Teo-02, Omnitel-102, Bitė ir Tele2-022

Greitoji medicinos pagalba

Teo-03, Omnitel-103, Bitė ir Tele2-033

AB Lesto Jurbarko grupė (elektros tinklai)

(8 447) 53 484  (gedimai) arba 1802

Informacija parengta vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijomis.
 
 
 KAIP ELGTIS, KAD NEUŽSIDEGTŲ MIŠKAS
 

Dažniausiai tokius gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške, kur yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų – sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kur gausu deguonies prisotinto oro, viskas dega daug sparčiau. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai. Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia esančius medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti  miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.

Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti.

Vykdami į mišką poilsiauti, atkreipkite dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones, vykdykite visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.

Pastebėję miške beįsiplieskiantį gaisrą, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys jį užgesinti, nelaukdami kol ugnis išplis į didesnius plotus. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant iškvieskite ugniagesius arba miškininkus ir mėginkite jos plitimui užkirsti kelią – kastuvu ar lazdomis išrauskite ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą. Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, geriausia pasišalinti į tą pusę iš kur pučia vėjas. Blogiausiu atveju kreipkitės pagalbos į vietinius gyventojus. Jie padės greičiau susisiekti su specialiosiomis tarnybomis.

Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje!   
 
 
 KAIP ELGTIS, KAD NEKILTŲ SAUSOS ŽOLĖS GAISRAI
 
 Nutirpus sniegui bei šiltėjant pavasario orams, šalyje prasidėjo pernykštės žolės gaisrai. Pernai ugniagesiai beveik 4500 kartų vyko gesinti degančios žolės plotų, o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė per 45 proc. visų gaisrų. Deja, už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Juk degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega. Deginant žolę, pernai žuvo vienas gyventojas, o dar vienas apdegė.

Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus bus baudžiami jų tėvai. Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 57 eurų iki 289 euro bauda, o pareigūnai nuo 115 iki 347 eurų bauda. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų.

 

  • Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus.
  • Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis.
  • Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
  • Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
  • Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.
     

 

 

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos
civilinės ir darbo saugos
vyriausiasis specialistas   Vidmantas Gliosas

 

Paskutinis atnaujinimas: 2017-02-17 11:55:54

Gyventojus priima:
 
Jurbarko rajono savivaldybės meras
Skirmantas Mockevičius
ketvirtadieniais 10-12 val.
 
Mero pavaduotojas 
Saulius Lapėnas
pirmadieniais 10-12 val.
 
Administracijos direktorė
Vida Rekešienė
antradieniais 10-12 val.
 
Administracijos direktorės pavaduotojas
Viktoras Ganusauskas
trečiadieniais 10-12 val.

 
 
Jurbarko rajono savivaldybės
žemėlapiai
 

 

 

 


JURBARKO RAJONO
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Dariaus ir Girėno g. 96, 74187 Jurbarkas,
tel. (8 447) 70 153, faks. (8 447) 70 166, el.p. info@jurbarkas.lt
 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 188713933

© Jurbarko rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos

Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.