Spausdinti

Jurbarko rajono savivaldybė
 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
30310102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
27282930010203
Lapkritis
    2017     
 Posėdžiai
 Informacija tarybos nariams
Jurbarko rajonas

 

Geografija
Jurbarko rajonas išsidėstęs pietvakarinėje Lietuvos dalyje, kurios pakraščiu apie 70 kilometrų vingiuoja didžiausia Lietuvos upė Nemunas. Dažnai šis regionas  vadinamas Nemuno kraštu. Rajonas užima 1509 kv. km plotą. Rytuose ribojasi su Kauno apskrities Kauno rajonu, šiaurės rytuose – su Kauno apskrities Raseinių rajonu, šiaurės vakaruose –  su Tauragės rajonu, vakaruose – su Pagėgių savivaldybe, Nemuno upe turi bendrą sieną su Marijampolės apskrities Šakių rajonu ir pietvakarinėje dalyje – su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Krasnoznamensko rajonu.

 


 

Istorija ir administracinis suskirstymas
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Jurbarkas paminėtas 1259 m., kryžiuočiams pasistačius Georgenburgo pilį, vėliau tapusia Jurgenburgu. 1611 m. lapkričio 4 d. Lenkijos karalius  ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas III (Zigmantas Vaza) Jurbarkui suteikė Magdeburgo teises ir herbą (tris baltas lelijas raudoname skyde). Iki XVIII amžiaus pabaigos Jurbarkas buvo dvaras, carinės Rusijos metais, iki 1918 metų – valsčiaus centras, priklausęs Kauno gubernijai, iki 1947 metų – valsčius priklausė Raseinių apskričiai. 1947 m. pabaigoje, prijungus Smalininkų, Viešvilės, Raudonės apylinkes, Jurbarko valsčius tapo apskritimi. 1950  metais apskritis reorganizuota į Jurbarko rajoną, kurio teritorija pamažu plėtėsi: 1962 metų pabaigoje buvo prijungtos Veliuonos, Seredžiaus, o 1963 m. pradžioje – Juodaičių, Šimkaičių, Eržvilko apylinkės. 1990 metų pavasarį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę tapo Jurbarko rajono savivaldybe, o nuo 1995 m., Lietuvą padalijus į dešimt apskričių, Jurbarko rajono savivaldybė priklauso Tauragės apskričiai.

Dabartinis teritorinis administracinis suskirstymas
Jurbarko rajono savivaldybė suskirstyta į dvylika seniūnijų, tai – Eržvilko, Girdžių, Jurbarkų, Jurbarko miesto, Juodaičių, Raudonės, Seredžiaus, Skirsnemunės, Smalininkų, Šimkaičių, Veliuonos, Viešvilės.
Savivaldybėje yra du miestai – Jurbarkas, Smalininkai, septyni miesteliai – Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona, Viešvilė ir 355 kaimai.

Gyventojai

Gyventojų registro departamento  gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos duomenimis,  2017 m. vasario  1 d. Jurbarko rajone gyvenamąją vietą buvo deklaravę 29 665 gyventojai, 560 gyventojų įtraukti į  Gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.  Nacionaliniu požiūriu absoliučiai didžiausia  gyventojų dalis yra  lietuviai.


 
Religija
Jurbarko rajone nuo seno gyvena dviejų religinių konfesijų žmonės. Didžiausia dalis  bendruomenės tikinčiųjų yra Romos katalikai. Rajono katalikų bažnyčios priklauso Kauno ir Telšių vyskupijoms. Kauno vyskupijos bažnyčios: Seredžiaus šv. Jono Krištytojo, Juodaičių Nukryžiuotojo Jėzaus, Veliuonos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų, , Raudonės Švč. Jėzaus širdies, Stakių šv. Antano Paduviečio, Šimkaičių šv. vyskupo Martyno, Eržvilko šv. Jurgio, Vadžgirio šv. Juozapo,  Jurbarko Švč. Trejybės, Vertimų šv. Jono Krišktytojo, Girdžių šv. Marijos Magdalietės, Skirsnemunės šv. Jurgio, Telšių vyskupijos bažnyčios: Varlaukio Švč. Trejybės, Pašaltuonio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų, Smalininkų šv. Juozapo, Viešvilės Kristaus atsimainymo.   Apie 4 proc. tikinčiųjų sudaro evangelikai liuteronai. Jurbarko rajone yra 19 bažnyčių, iš kurių trys – Jurbarko Kristijono Donelaičio, Smalininkų ir Žvyrių – priklauso evangelikams liuteronams.

Etnografija ir tradicinė kultūra
Etnografiniu požiūriu Jurbarko rajonas nėra vientisas, nes teritorija jungia trijų skirtingų etninių regionų žemes: nuo Šventosios upelio į vakarus (Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos) – šiaurės Skalva, lietuvininkų, Mažosios Lietuvos kraštas, į šiaurės vakarus nuo Jurbarko – pietrytinės Karšuvos žemės, žemaitiškas regionas, dabar priklausantis Eržvilko seniūnijai, likusiai rajono savivaldybės daliai būdinga vakarų aukštaičių kultūra. Dar galima apčiuopti etnografinių žemių ribas, architektūros skirtumus, tarmes, tradicijas, papročius, gyvenimo būdo ypatumus, kulinarinio paveldo savitumus.
Kraštas turtingas savitos tradicinės kultūros. Pagal UNESCO rekomendacijas Jurbarko rajone yra užregistruojami tradicinės kultūros puoselėtojai (asmenys), kurių yra apie 500, 36 tradicinės kultūros puoselėtojų (kolektyvų, bendruomenių), 9 dar gyvos tradicinės kultūros sritys ir rūšys, įgūdžiai, gebėjimai, 17 rajone iki šiol išsaugotų tradicinių švenčių, renginių.

Partnerystė ir bendradarbiavimas
Jurbarko rajono savivaldybė yra pasirašiusi partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis su Belgijos Lakdalio miesto (1996 m.), Didžiosios Britanijos Glamorgano slėnio (1998 m.) Danijos Bogensės (1999 m., Lenkijos Ryno (2000 m.), Vokietijos Krailsheimo (2000 m.), Berlyno-Lichtenbergo (2003 m.), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Nemano rajono (2004 m.), Moldovos Criuleni (2006 m.) savivaldybėmis.

Švietimas, ugdymo įstaigos

Jurbarko rajone veikia 21 ugdymo įstaiga, iš jų trys gimnazijos, keturiolika pagrindinių mokyklų, Smalininkų  technologijų ir verslo mokykla, vienas darželis – mokykla, vienas vaikų lopšelis – darželis. Jurbarke veikia Antano Sodeikos meno mokykla.

Moksleivių ir suaugusiųjų sporto ugdymu rūpinasi Jurbarko kūno kultūros ir sporto centras.
Jau kelis dešimtmečius Viešvilėje veikia Vaikų globos namai. Jurbarke įkurtas sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centras. Jurbarko švietimo centras rūpinasi suaugusiųjų švietimu.
Suaugusieji vidurinį išsilavinimą gali įsigyti Jurbarko Antano Giedraičio – Giedriaus gimnazijos suaugusiųjų mokymo klasėse.


Sveikatos apsauga
Rajono gyventojų sveikata rūpinasi 12 asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių pirminio ir antrinio sveikatos priežūros paslaugas ir 8 privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios odontologines paslaugas.
Pirminio lygio psichiatrinės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos VšĮ Jurbarko rajono psichikos sveikatos centre.

Antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikia VšĮ Jurbarko ligoninėje veikiantys įvairaus profilio stacionaro skyriai. Veikia slaugos skyrius.

Seredžiuje veikia senelių globos namai. 

Kultūra, turizmas
Kultūros sklaida ir puoselėjimu užsiima  septynios kultūros įstaigos, tai – penki kultūros centrai – Jurbarko, Eržvilko, Klausučių, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto ir Veliuonos, rajono savivaldybės viešoji biblioteka su 25 savivaldybės teritorijoje dirbančiais filialais bei Jurbarko krašto muziejus, sujungęs Veliuonos krašto istorijos, Vinco Grybo memorialinį muziejus bei P. Cvirkos etnografinę sodybą, esančią Klangių kaime, Veliuonos seniūnijoje.

Turizmo paslaugas teikia Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras.


Miškai, rezervatas, regioninis parkas
Didelę Jurbarko rajono dalį, net 35 proc. savivaldybės teritorijos užima miškai. Pagrindinę urėdijos miškų dalį sudaro didžiulis vientisas Karšuvos girių masyvas. Miškai suskirstyti į dvylika girininkijų. Pusę miškų medyno sudaro spygliuočiai, likusi dalis – mišrūs bei lapuočiai miškai. Miškai patrauklūs ne tik medžiotojams ar poilsiautojams, bet ir uogautojams, grybautojams. Krašto miškai turtingi įvairios augmenijos ir gyvūnijos. Vakarinėje rajono dalyje yra Viešvilės rezervatas, panemune, nuo Šilinės į rytus driekiasi Panemunių regioninis parkas.

Verslas ir pramonė
Jurbarko mieste ir rajone vyrauja šios pramonės šakos – medienos apdirbimas, statybinių medžiagų gamyba, statybos darbai, pervežimo paslaugos, žemės ūkio produktų gamyba, mėsos produktų gamyba ir realizavimas, elektros perdavimo linijų statyba, siuvimas, konditerijos gamyba, mažmeninė prekyba.
Verslo informacijos reikalais rūpinasi VšĮ Jurbarko turizmo ir  verslo informacijos centras.

Kultūros paveldas
Keliaujant senuoju pašto traktu (keliu) iš Kauno Jurbarko link negali atsigrožėti vaizdingomis panemunės vietovėmis, senomis istorinėmis gyvenvietėmis, miesteliais.
Jurbarko rajone yra 239 kultūros paveldo vertybės, iš jų: 38 – archeologijos, 12 – istorijos ir memorialinių vietų, 5 – laidojimo vietos, 51 – neveikiančios kapinės, 7 – įvykių vietos, 16 –  statinių, 12 – statinių kompleksų, 15 – statinių puošybos, 4 – urbanistinės, 77 – kilnojamosios, 2 – monumentai.

Žymūs žmonės
Jurbarko žemė išaugino ir pasauliui, Lietuvai dovanojo daug garsių asmenybių. Į rytų ir vakarų kultūros istoriją savo vardą amžiams įrašė poetas, vertėjas, diplomatas Jurgis Baltrušaitis, kilęs iš Paantvardžio kaimo, žymaus politiko, JAV senatoriaus, Jurbarko Garbės piliečio Ričardo Durbino mama Ona Kutkaitė gimė Jurbarke, Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus globėjas ir rėmėjas JAV Juozas Bačiūnas gimė taip pat Jurbarke. JAV lietuvių operos įkūrėjas Čikagoje, operos solistas Vladas Baltrušaitis gimė netoli Jurbarko, gyveno ir mokėsi Jurbarke. Garsaus Lietuvos sportininko, futbolininko, karo lakūno, tarptautinio skrydžio aplink Europą dalyvio, Antrojo pasaulinio karo metais Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos Karališkųjų oro pajėgų lakūno, kpt. Romualdo Marcinkaus tėviškė – Jurbarko miestas. Jurbarkas yra ir žymių operos solistų brolių Antano, Stasio, Stepono Sodeikų gimtinė. Čia gimė ir lietuviškos estrados pradininkas dainininkas Antanas Šabaniauskas. Jurbarkas – dramaturgo, Lietuvos teatro įkūrėjo, režisieriaus Konstanto Glinskio gimtinė. Jurbarke gyveno ir kūrė tragiško likimo skulptorius monumentalistas Vincas Grybas. Prie Jurbarko, Kuturių kaime – poeto, publicisto, prozininko, Lietuvos nacionalinės premijos laureato, 1999 metų Poezijos pavasario laureato Jono Juškaičio gimtinė, kiek tolėliau, į šiaurės rytus, Jurgeliškių kaime gimė poetė, publicistė, menininkė Aldona Puišytė. Antšvenčiai – unikalios menininkės Lidos Meškaitytės tėviškė. Seredžiuje gimė  vienas garsiausių pasaulio estrados, džiazo dainininkų, kino žvaigždė Alas Jolsonas, dar XIX kartu su tėvais emigravęs Į JAV.  Netoli Seredžiaus, Motiškių kaime gimė kompozitorius Stasys Šimkus, , Skliausčių kaime, prie Varlaukio – pirmojo Lietuvos kariuomenės kapelmeisterio, kompozitoriaus Juozapo Gudavičiaus gimtinė. Tame pačiame krašte, Daugėlių kaime yra gyvenęs vienas pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų ministras pirmininkas M. Sleževičius, čia gimė ir jo brolis, garsus geofizikas Kazys Sleževičius. Lietuvą pasaulyje garsino ilgametis Vilniaus universiteto rektorius, akademikas, matematikas Jonas Kubilius, gimęs Eržvilko valsčiaus Fermų kaime. Klangiai mena rašytojo Petro Cvirkos gyvenimą. Kalvių kaime gimė rašytojas Jonas Mačiulis. Kalviai – LLA įkūrėjo, brigados generolo Kazimiero Veverskio gimtinė. Veliuonoje gyveno ir tautosaką rinko kunigas Antanas Juška... 
Jų daug, visus sunku ir išvardinti, tai – knygnešių, laisvės gynėjų, poetų, dainininkų, muzikantų, visuomenės ir valstybės veikėjų, žymių mokslo žmonių kraštas.





Paskutinis atnaujinimas: 2017-02-17 11:15:22

Gyventojus priima:
 
Jurbarko rajono savivaldybės meras
Skirmantas Mockevičius
ketvirtadieniais 10-12 val.
 
Mero pavaduotojas 
Saulius Lapėnas
pirmadieniais 10-12 val.
 
Administracijos direktorė
Vida Rekešienė
antradieniais 10-12 val.
 


 
 
Jurbarko rajono savivaldybės
žemėlapiai
 

 

 

 


JURBARKO RAJONO
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Dariaus ir Girėno g. 96, 74187 Jurbarkas,
tel. (8 447) 70 153, faks. (8 447) 70 166, el.p. info@jurbarkas.lt
 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 188713933

© Jurbarko rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos

Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.