Jurbarko rajono savivaldybė - Jurbarko rajono kultūros paveldas

Spausdinti

Jurbarko rajono savivaldybė
 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
30310102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
27280102030405
Vasaris
    2017     

 Posėdžiai
 Informacija tarybos nariams

Jurbarko rajono kultūros paveldas

Jurbarko rajone yra 229 kultūros paveldo objektai: 31 - archeologijos objektas, 11 - istorijos ir memorialinių vieta, 71 - laidojimo vietų, 7 - įvykių vietos, 9 - architektūros objektai, 5 - dvarų sodybos, 3 - urbanistiniai miesteliai, 89 - kilnojamosios vertybės, 3 - monumentaliosios dailės kūriniai, statinių puošyba.

Pagrindinė kultūros paveldo objektų sankaupa yra vaizdingo panemune vingiuojančio kelio Kaunas-  Jurbarkas atkarpoje nuo Seredžiaus iki Jurbarko. Čia kas keli kilometrai išsidėstę piliakalniai, dvarų sodybos, pilys, bažnyčios ir kiti  kultūrinę vertę ar visuomeninę reikšmę turintys objektai. Paveldo objektų gausa, nuostabūs panemunių vaizdai traukia turistus.


Buvusi Jurbarko dvaro cerkvė. Dabar parodų ir koncertų salė (Nuotrauka R. Akutaičio)


Buvusio dvaro dragūnų klubas (Nuotrauka  K.Skujaus)

Kunigaikštis Žygimantas Senasis Jurbarką valdyti paskyrė karalienei Bonai. Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo 1795 m. dvaras atiduotas grafui Platonui Zubovui, o nuo 1840 m. perėjo į valdžios rankas. 1846 m. rusų caras Nikolajus II šį dvarą paskyrė  kunigaikščiui Ilarijonui Ilarijonovičiui Vasilčikovui, kuris išplėtė parką, pastatė stilingus rūmus, pietinę ir šiaurinę oficinas ir kitus klasicistinio stiliaus pastatus. Tai didelės teritorijos ( beveik 28 ha) sodyba, išdėstyta dviejose terasose. Pietrytinėje dalyje geometrinio, ryškaus klasicistinio, o vakarinėje ir šiaurinėje dalyje peizažinio planavimo. Už Mituvos driekiasi miško parko masyvas. Buvusio dvaro šiaurinėje oficinoje įsikūręs Jurbarko krašto muziejus, o cerkvėje - Krašto muziejaus koncertų ir parodų salė (Vydūno g. Nr.17, 19), pietinėje oficinoje žadama įkurti turizmo informacijos centrą. Vakariniame parko pakraštyje įsikūręs Krašto istorijos muziejaus filialas - skulptoriaus Vinco Grybo memorialinis muziejus - sodyba (Vydūno g. 31). Kiti pastatai tarnauja gyvenamajai, komercinei paskirčiai. Parkas yra jurbarkiečių traukos centras.

 
Skulptoriaus Vinco Grybo sodyba -buvęs gyvenamasis namas(Nuotrauka R.Akutaičio)

 


Skulptoriaus Vinco Grybo sodybos buvusios dirbtuvės dabar muziejaus ekspozicijų salė (Nuotrauka R. Akutaičio)

Architektūrinę meninę vertę turi Jurbarko civilinių kapinių vartai su angelų sklptūromis ir kapines juosianti tvora. Pastatyta 1932 metais. Autorius Pranciškus Mikutaitis. Šis objektas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 2003 metais.

Jurbarko civilinių kapinių vartai (Nuotrauka iš paminklotvarkos archyvo)

Įspūdingiausias savo sudėtingais, reljefiškais elementais Jurbarko mieste Vytauto Didžiojo gatvės pastatas Nr. 4. Jis statytas 1912-1913 metais, istorizmo stiliaus, vertingas architektūrine išraiška ir visuomenine reikšme. Pastate ilgą laiką veikė visuomeninės įstaigos: bankas ir paštas. Architektas nežinomas. Dabar pastatas nuomojamas įvairiai komercinei veiklai. I aukšto patalpos sutvarkytos, antrasis aukštas tvarkomas. Fasadai laukia restauravimo darbų.


Buvęs paštas. (Nuotrauka iš paminklotvarkos archyvo)

Architektūrine ir istorine verte pasižymi pastatas K. Donelaičio g. 3 (Jurbarkas), vaistinė. Statyta XX a. pradžioje. Pastato savininkas buvo vaistininkas Markus Melichovičius Breglovskis.


 Vaistinė (Nuotrauka iš paminklotvarkos archyvo)

Jurbarko rajono kultūros paveldo objektai yra ryškūs Lietuvos Respublikos kultūrinio paveldo kontekste. Rajoną ypač garsina 15 km atstumu  viena nuo kitos  nutolusios 2 renesansinės pilys.

Raudonės pilis (Nuotrauka iš paminklotvarkos archyvo)

Raudonės pilį XVI a. pabaigoje pastatė iš prekybos miško mediena praturtėjęs Kauno pilies raštininkas Krišpinas Kiršenšteinas. Ji baigta statyti 1600 m. Per keletą amžių pilis buvo rekonstruojama, perstatinėjama. Dabartinę išvaizdą pilis įgavo po 1877 metais užbaigtos rekonstrukcijos. Rekonstrukcijos paslėpė renesansinę pilies architektūrą, kurios ryškus pavyzdys išliko šiauriniame korpuse ir jo bokštuose. Į pilies kompleksą įeina ir XIX a. pastatytas neogotikinis malūnas su visa technologine įranga. Pilies kompleksą supa 27,36 ha užimantis parkas, esantis pirmajame vertingiausių Lietuvos parkų dešimtuke. Parko dalis apie malūną ir pilį yra geometrinė, o likusi dalis rytuose susilieja su miško parku. Apžvelgti parką ir Raudonės apylinkes galima iš pietiniame korpuse esančio 33,5 m aukščio bokšto, kuriame įrengta apžvalgos aikštelė. 2004 metais pilis renovuota Jurbarko savivaldybės, Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento kooperuotomis lėšomis, remiant Pasaulinio bankui. 2005 metaissavivaldybės ir Kultūros paveldo departamento lėšomis įgyvendintas pilies didžiojo bokšto avarinės būklės likvidavimo projektas ir restauruotas šio bokšto mūras.

Raudonės malūnas (nuotrauka iš paminklotvarkos archyvo)

Panemunės mūrinę pilį (Pilies I kaimas, Skirsnemunės seniūnija) - renesansinę dvaro rezidenciją pastatė vengrų kilmės Lietuvos bajoras Janošas Eperješas 1604-1610 metais. Spėjamas architektas Petras Nonhardtas. XVII a. viduryje J. Eperješo įpėdiniai atliko rekonstrukcijas ir pilis įgavo baroko bruožų. 1753-1759 m. pilis buvo barono Leono Ingelštromo nuosavybė. Valdant pilį dviems Gelgaudų giminės kartoms buvo atlikta didelė pilies klasicistinė rekonstrukcija. Pilis caro valdžios buvo nusavinta po 1831m. sukilimo, kai pilies savininkas Antanas Gelgaudas už dalyvavimą sukilime buvo nubaustas mirties bausme. Tada jos būklė ypatingai pablogėjo. 1867 m. caro valdžia perdavė pilį Gelgaudų giminaičiui dvarininkui Puslovskiui, kuris išsaugojo pilį nuo sugriuvimo. Po I pasaulinio karo pilį valdė Lietuvos švietimo  ministerija, o vėliau- kunigas Antanas Petraitis. 1936 metais pilies sienos sutvirtintos metaliniais ankerais. 1956-1959 metais pilis konservuota. Pilį supa 15 ha peizažinis parkas su penkiais tvenkiniais. Paskutiniai pilies restauravimo ir konservavimo darbai pradėti 1987 m., dėl lėšų trūkumo neužbaigti. Pilies šeimininkas Vilniaus dailės akademija parengė reikiamus dokumentus paramai iš Europos struktūrinių fondų gauti, kartu su Jurbarko rajono savivaldybe įsteigė viešąją įstaigą ir pateikė dokumentus fondams.                     

Panemunės pilis (nuotrauka R. Akutaičio)


sekantis puslapis _1»

sekantis puslapis _ 2»

sekantis puslapis _ 3»

 


PROJEKTAS „VELIUONOS SAKRALINIS PAVELDAS" ( 40.5 kb )

 

 

Paskutinis atnaujinimas: 2014-02-20 13:30:32

Gyventojus priima:
 
Jurbarko rajono savivaldybės meras
Skirmantas Mockevičius
ketvirtadieniais 10-12 val.
 
Mero pavaduotojas 
Saulius Lapėnas
pirmadieniais 10-12 val.
 
Administracijos direktorė
Vida Rekešienė
antradieniais 10-12 val.
 
Administracijos direktorės pavaduotojas
Viktoras Ganusauskas
trečiadieniais 10-12 val.

 
 
Jurbarko rajono savivaldybės
žemėlapiai
 

 

 

 


JURBARKO RAJONO
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Dariaus ir Girėno g. 96, 74187 Jurbarkas,
tel. (8 447) 70 153, faks. (8 447) 70 166, el.p. info@jurbarkas.lt
 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 188713933

© Jurbarko rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos

Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.