Spausdinti

Jurbarko rajono savivaldybė
 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
25262728293001
02030405060708
09101112131415
16171819202122
23242526272829
30310102030405
Spalis
    2017     
 Posėdžiai
 Informacija tarybos nariams
NUO LIEPOS 1 D. – DVINARĖ VIETINĖ RINKLIAVA UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ
2017-07-20  
  

Jurbarko rajono savivaldybėje nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – dvinarė rinkliava). Prieš penkerius metus savivaldybės tarybos sprendimu įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, nuo šiol suskaidoma į dvi dalis: pastoviąją ir kintamąją.


Tai atlikti savivaldybes įpareigojo atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai – Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 redakcija).


Minėtos taisyklės numato, kad savivaldybėse turi būti taikoma dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą.



 

Dvinarės rinkliavos sudėtis



Dvinarę rinkliavą sudaro pastovioji ir kintamoji įmokos dalys.

 

 

Pastoviąją dvinarės rinkliavos įmokos dalį privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai ar jų įgalioti asmenys. Pastoviosios įmokos dalis nepriklauso nuo atliekų kiekio ir yra skirta atliekų tvarkymo infrastruktūrai išlaikyti: sąvartyno eksploatacijos, administracinėms sąnaudoms, nusidėvėjimo kaštams padengti.

 

Jurbarko rajono savivaldybėje pastoviosios įmokos dedamoji skaičiuojama pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą. Pagal šį kintamąjį skaičiuojama visų nekilnojamojo turto paskirties objektų, išskyrus individualių (bendrijų) garažų paskirties, sodų paskirties ir netinkamų naudoti objektų, pastovioji dedamoji. Pastovioji įmokos dalis turi būti nustatoma vienodo dydžio visiems tos pačios kategorijos nekilnojamojo turto objektams.

 

 

 

Kintamoji dvinarės rinkliavos įmokos dalis priklauso nuo to, ar bus teikiama atliekų tvarkymo paslauga: surinkimas, vežimas, naudojimas, šalinimas, priežiūra, stebėsena. Kintamoji rinkliavos dalis galės būti nemokama, jeigu gyventojas deklaruos, kad tam tikrą laiką (ne mažiau kaip tris mėnesius) nesinaudoja nekilnojamuoju turtu.

 

Kintamosios įmokos dedamoji Jurbarko rajono savivaldybėje skaičiuojama pagal mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normą (arba atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio normą). Šios normos buvo paskaičiuotos atlikus atliekų svėrimus Jurbarko rajono savivaldybėje pagal nekilnojamojo turto objektų kategorijas ir yra patvirtintos Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose.

 

 

Dvinarės rinkliavos dydžiai



 Nekilnojamojo turto objektų kategorijos

Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji

Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji

Bendras rinkliavos dydis, metams

Gyvenamosios paskirties objektai (individualūs namai)

2,3

EUR/10 m2

3,9

EUR/10 m2

6,2 EUR/10 m2

Gyvenamosios paskirties objektai (butai)

2,3

EUR/10 m2

4,6

EUR/10 m2

6,9 EUR/10 m2

Viešbučių paskirties objektai

1,8

EUR/10 m2

4,1

EUR/10 m2

5,9 EUR/10 m2

Administracinės paskirties objektai

1,5

EUR/10 m2

2,9

EUR/10 m2

4,4 EUR/10 m2

Prekybos paskirties objektai

1,8

EUR/10 m2

3,5

EUR/10 m2

5,3 EUR/10 m2

Paslaugų paskirties objektai

1,8

EUR/10 m2

2,9

EUR/10 m2

4,7 EUR/10 m2

Maitinimo paskirties objektai

1,8

EUR/10 m2

5,1

EUR/10 m2

6,9 EUR/10 m2

Transporto, garažų (išskyrus individualių (bendrijų) garažų) paskirties objektai

0,5

EUR/10 m2

2,5

EUR/10 m2

3,0 EUR/10 m2

Individualių (bendrijų) garažų paskirties objektai

0,7

EUR/1 objekt.

2,0

EUR/1 objekt.

2,7 EUR/1 objekt.

Gamybos, pramonės paskirties objektai

0,5

EUR/10 m2

3,2

EUR/10 m2

3,7 EUR/10 m2

Sandėliavimo paskirties objektai

0,5

EUR/10 m2

1,0

EUR/10 m2

1,5 EUR/10 m2

Kultūros paskirties objektai

0,9

EUR/10 m2

0,7

EUR/10 m2

1,6 EUR/10 m2

Mokslo paskirties objektai

0,9

EUR/10 m2

0,9

EUR/10 m2

1,8 EUR/10 m2

Gydymo paskirties objektai

2,2

EUR/10 m2

1,7

EUR/10 m2

3,9 EUR/10 m2

Poilsio paskirties objektai

1,8

EUR/10 m2

2,4

EUR/10 m2

4,2 EUR/10 m2

Sporto paskirties objektai

0,9

EUR/10 m2

1,5

EUR/10 m2

2,4 EUR/10 m2

Religinės paskirties objektai

0,4

EUR/10 m2

1,5

EUR/10 m2

1,9 EUR/10 m2

Specialiosios paskirties objektai

0,4

EUR/10 m2

2,9

EUR/10 m2

3,3 EUR/10 m2

Sodų paskirties objektai

2,9

EUR/1 objekt.

5,6

EUR/1 objekt.

8,5 EUR/1 objekt.

Žemės ūkio paskirties objektai*

0,2

EUR/10 m2

0,4

EUR/10 m2

0,6 EUR/10 m2

Kiti neįvardinti objektai

0,8

EUR/10 m2

2,8

EUR/10 m2

3,6 EUR/10 m2

Netinkami naudojimui objektai

5,0

EUR/1 objekt.

-

5,0 EUR/1 objekt.

*Pastatai skirti žemės ūkio produkcijai auginti, gaminti ir laikyti, fermos, daržinės, svirnai, sandėliai, garažai technikai, šiltnamiai.

 

Šie dvinarės rinkliavos dydžiai bus taikomi iki 2017 m. gruodžio 31 d.


Maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties objektų plotas – 100 kv. m bendro ploto.


Jei gyvenamosios paskirties objekte savo gyvenamąją vietą deklaravo vienas fizinis asmuo, maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties objekto plotas Jurbarko mieste – 70 kv. m, likusioje Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje – 50 kv. m. 

 



Dvinarės rinkliavos lengvatos, atleidimo nuo dalies rinkliavos mokėjimo atvejai


 

Jurbarko rajono savivaldybėje yra nustatytos šios dvinarės rinkliavos lengvatos:

  • 100 proc. dvinarės rinkliavos lengvata – savivaldybės teritorijoje veikiančioms religinėms bendruomenėms už apeigų veiklai naudojamus pastatus.
  • 80 proc. dvinarės rinkliavos lengvata – Jurbarko rajono savivaldybėje registruotoms bendruomenių organizacijoms – kaimiškose vietovėse, miesteliuose ir mieste veikiančioms vietos gyventojų bendruomenėms.
  • 50 proc. dvinarės rinkliavos lengvata – asmenims, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantiems ir naudojantiems nekilnojamojo turto objektus, nuo kurių atstumas iki artimiausios buitinių atliekų surinkimo vietos yra didesnis kaip 1500 m.

Dvinarės rinkliavos mokėtojams gali būti taikoma tik viena lengvata pasirinktinai.

 

 

Mažas pajamas gaunantiems asmenims išlaidos, patirtos už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo paslaugas gali būti kompensuojamos iš Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Teisę į kompensaciją turi asmenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo ir savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos reikalavimus.

 

 

Jei nesinaudojate nekilnojamojo turto objektu ar nevykdote jame veiklos

Nuo kintamosios dvinarės rinkliavos dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad ne mažiau kaip 3 mėnesius nekilnojamojo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla. Šiuo atveju minėti asmenys dvinarės rinkliavos administratoriui turi pateikti:

  • Prašymą atleisti nuo kintamos dvinarės rinkliavos dedamosios. Prašymo forma pateikiama Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 2 priede.
  • Papildomą informaciją apie nekilnojamojo turto naudojimą (pažymą iš AB „Energijos skirstymo operatorius“, kad nekilnojamojo turto objekte per prašomą laikotarpį nesunaudota daugiau kaip 45 kWh elektros energijos, seniūnijos išduotą ir seniūno patvirtintą pažymą, kad per nurodomą laikotarpį nekilnojamojo turto objekte nebuvo gyvenama arba jame nebuvo vykdoma ūkinė veikla arba šių dokumentų kopijas, kitą informaciją).

 

 

Jei nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti

Nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti, nekilnojamojo turto savininko argumentuotu prašymu gali būti įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją. Į šią kategoriją įtraukiami netinkami naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikinti nekilnojamojo turto objektai, esantys savivaldybės teritorijoje. Šiuo atveju nekilnojamojo turto savininkas dvinarės rinkliavos administratoriui turi pateikti:

  • Prašymą dėl nekilnojamojo turto objekto įtraukimo į netinkamų naudoti ir / ar nenaudojamų nekilnojamojo turto objektų kategoriją. Prašymo forma pateikiama Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 3 priede.
  • Dokumentus, įrodančius  prašyme nurodytas aplinkybes (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą (jeigu nekilnojamojo turto objektas yra sudegęs), Statinio (–ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą (jeigu nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas, kitus dokumentus).

Dvinarės rinkliavos dydis už netinkamus naudoti nekilnojamojo turto objektus – 5 eurai už objektą. 

 

 

 

Rūšiuosime – mokėsime mažiau


 

Didžioji dalis būtinųjų su komunalinių atliekų tvarkymu susijusių sąnaudų, kurių pagrindu skaičiuojamas dvinarės rinkliavos dydis, yra susijusios su mišrių komunalinių atliekų surinkimu, vežimu, šalinimu, antrinių žaliavų atskyrimu iš mišrių komunalinių atliekų srauto. Taigi, kuo daugiau rūšiuojame atliekas, tuo mažiau sukaupiame mišrių komunalinių atliekų ir tuo mažiau patiriame sąnaudų, susijusių su šių atliekų tvarkymu.

 

Pagal naująjį teisinį reglamentavimą prie būtinųjų atliekų tvarkymo sistemos sąnaudų padengimo per pastoviąją dvinarės rinkliavos dalį prisidės kiekvienas rajono gyventojas, o už kintamosios dalies dydį bus atsakingi patys gyventojai – kuo labiau rūšiuos, tuo mažiau susikaups mišrių komunalinių atliekų ir tuo mažiau reikės mokėti už šių atliekų tvarkymą.

 

Už rūšiuojamų atliekų (popieriaus, plastiko, metalo, stiklo) surinkimą ir sutvarkymą gyventojams mokėti nereikia: pakuočių perdirbimu pasirūpina patys gamintojai ar importuotojai.

 

Svarbiausias klausimas – kaip teisingai rūšiuoti? Nors pagrindinė informacija apie rūšiavimą yra skelbiama, tačiau gyventojams nuolat kyla klausimų, į kurį konteinerį dėti vieną ar kitą atlieką, kurias atliekas galima rūšiuoti, o kurios turi keliauti tiesiai į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.

 

 

 

  

KĄ MESTI Į POPIERIAUS KONTEINERĮ?


Į šį konteinerį metami laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos, popierinės ir kartoninės maisto pakuotės, pakavimo popierius, dovanų maišeliai ir dėžutės. Svarbu, kad kartoninė pakuotė ir popierius būtų sausas ir švarus. Nereikia išsegti sąvaržėlių, popierius gali būti ir su lipnia juostele, tačiau popierines ir kartonines dėžutes reikėtų išlankstyti ar suplėšyti. 

 

Į popieriaus konteinerį negalima mesti: sauskelnių, vienkartinių servetėlių, popieriaus, padengto plastiku, šlapio, sutepto riebalais ar kitomis medžiagomis (tepalais, dažais, betonu), panaudotų tapetų. Visos šios atliekos metamos į mišrių atliekų konteinerį.

 

Individualiose valdose popieriaus atliekos dedamos į pakuočių konteinerį (mėlynu dangčiu). 

 

 

 

  

KĄ MESTI Į PLASTIKO KONTEINERĮ?


Į plastiko konteinerį metamos visos plastikinės, kombinuotos ir metalinės pakuotės: plastiko buteliai, maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė, celofanas, plastiko loveliai, žaislai be elektroninių įtaisų, kombinuotos pakuotės, tokios kaip „TetraPak“, „Elopak“, pieno, sulčių pakuotės, saldainių, traškučių pakeliai, metaliniai dangteliai, gėrimų ir konservų skardinės, kepimo skardos, kitos smulkios metalinės atliekos.

 

Prieš šalinant pakuotes jų plauti nebūtina, tačiau reikėtų išpilti visus skysčius, pašalinti riebalus, maisto likučius, užsukti ar uždėti dangtelius, o kombinuotą pakuotę (pvz., „TetraPak“) pageidautina išlankstyti ir suspausti.

 

Į plastiko konteinerį negalima mesti: dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų ir kitų panašių higienos reikmenų, medicinos atliekų ir naudotų švirkštų, aerozolio flakonėlių, tepalo bakelių, dažų indelių, antifrizo pakuočių, CD ir DVD kompaktų, smulkios ir stambios elektros ir elektroninės įrangos.

 

Individualiose valdose plastiko, metalo pakuočių atliekos dedamos į pakuočių konteinerį (mėlynu dangčiu). 

 

 

 

  

KĄ MESTI Į STIKLO KONTEINERĮ?


Į stiklo konteinerį metamos stiklinės pakuotės: buteliai, indai ir pakuotės, stiklainiai be dangtelių, stiklo duženos. Pašalinamų pakuočių plauti nebūtina, nereikia nulupti ir etikečių, svarbu išpilti pakuotėse likusius skysčius.

 

Į stiklo konteinerį negalima mesti: veidrodžių, porceliano, krištolo, keramikos, dezinfekcinių priemonių butelių, termometrų, taip pat visų tipų elektros lempučių, televizorių ekranų, namų langų stiklų paketų ir automobilių stiklų. Visą nerūšiuojamą stiklą derėtų gabenti į didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelę, esančią Statybininkų g. 4 A, Jurbarke. Taupiąsias lemputes galima palikti prekybos centruose ir kitose įstaigose įrengtuose specialiuose surinkimo punktuose.

 

Individualiose valdose stiklo atliekos dedamos į stiklo konteinerį (žaliu dangčiu). 

 

 

 

 

  

KUR DĖTI ŽALIĄSIAS ATLIEKAS?


Žaliosios atliekos – tai biologiškai skaidžios sodų, parkų ir želdynų tvarkymo atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos.

 

Geriausias žaliųjų atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas. Individualių valdų gyventojai turi galimybę kompostuoti savo sklypuose, specialiose kompostavimo dėžėse, naudoti žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius.

 

Žaliąsias atliekas galima pristatyti ir į specialią žaliųjų atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelę, esančią Kalnėnų k., Jurbarko r., kur šios atliekos virsta vertingu kompostu.

 

 

 

 

Turite klausimų? Kreipkitės į savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyrių tel. 8 447 70132 arba Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) Jurbarko padalinį, Ugniagesių g. 1, tel. 8 447 53128, el. p. jurbarkas@uabtratc.lt


Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimai, susiję su vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir kita aktuali informacija skelbiama savivaldybės internetinėje svetainėje www.jurbarkas.lt arba TRATC interneto svetainėje www.uabtratc.lt 

 






Parengė Tarybos ir mero sekretoriatas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 
 
Siųsti draugui
Atgal

Gyventojus priima:
 
Jurbarko rajono savivaldybės meras
Skirmantas Mockevičius
ketvirtadieniais 10-12 val.
 
Mero pavaduotojas 
Saulius Lapėnas
pirmadieniais 10-12 val.
 
Administracijos direktorė
Vida Rekešienė
antradieniais 10-12 val.
 


 
 
Jurbarko rajono savivaldybės
žemėlapiai
 

 

 

 


JURBARKO RAJONO
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Dariaus ir Girėno g. 96, 74187 Jurbarkas,
tel. (8 447) 70 153, faks. (8 447) 70 166, el.p. info@jurbarkas.lt
 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 188713933

© Jurbarko rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos

Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.